Iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje atmetama daugiausia – net 36 procentai – smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo prašymų, rodo metų pradžioje Europos Komisijos (EK) paskelbtas tyrimas. Finansuotojų vertinimu, tai lemia žemas SVV finansinis raštingumas – bendrovių atstovams sudėtinga pasirinkti finansuotojus ar net užpildyti prašymus.

Alternatyvaus finansavimo įmonės „Finpro“ vadovas Dainius Vaičikonis aiškina, kad tokį finansavimo lygį taip pat gali lemti ir bankų noras investuoti efektyviau.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos atstovai tvirtina – smulkieji verslai dažnai prašo daugiau lėšų, nei gali pagrįsti pagal turimą turtą ar pajamas. Be to, SVV Lietuvoje retai kreipiasi į daugiau nei vieną banką, kas, anot jų, mažina šansus gauti norimą finansavimą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų ir 59 kredito unijos.

„Finpro“ vadovas: bankams yra efektyviau investuoti į didžiuosius verslus

D. Vaičikonis mano, kad SVV galimybės gauti finansavimą Lietuvoje nėra blogos, tačiau daugelis finansų įstaigų, siekdamos efektyvumo, renkasi investuoti į didesnius verslus. Tuo metu mažajam verslui, jo teigimu, siūlomi standartiniai sprendimai, kurie tinka ne visada.

„SVV galimybės gauti finansavimą Lietuvoje bendrąja prasme nėra tokios jau blogos. Nėra taip, kad bankai, kurių statistika tyrimuose dažniausiai ir remiamasi, visiškai nepasitiki smulkesniais verslais. Daugiau kalba eina apie tai, kad bankams, siekiant maksimalaus veiklos efektyvumo, pakanka to, jog jie labai sėkmingai finansuoja vidutinius ir didelius šalies verslus“, – Eltai teigė D. Vaičikonis.

Be to, anot „Finpro“ vadovo, bankai gali privengti investicijų į mažąjį verslą dėl pastarojo jautrumo ekonomikos ciklams, dažnai neilgos kredito istorijos bei užstato neturėjimo.

„Iš esmės, natūralu, kad finansavimo prieinamumas ir apribojimai gauti paskolas geriausiai matosi per SVV finansavimą, kadangi mažesnis verslas yra jautresnis ekonomikos ciklams ir svyravimams, priklauso nuo vieno akcininko ir jiems sunkiau rasti sprendimus pasikeitus situacijai rinkose“, – aiškino jis.

„Norint gauti finansavimą ilgalaikėms investicijoms, klasikiniai finansuotojai prašo papildomo užstato ar garantijų, ką ne visais atvejais smulkusis verslas turi. Ir dar, mažesnės įmonės gali atrodyti rizikingesnės dėl turimos neilgos kredito istorijos, įmonės finansų stabilumo, priklausymo nuo vieno tiekėjo ar pirkėjo. Dėl to SVV ir sunkiau gauti finansavimą klasikiniuose bankuose“, – komentavo finansavimo įmonės vadovas.

D. Vaičikonis teigia, kad šią problemą būtų galima spręsti didinant SVV vadovų ir personalo finansinį raštingumą. Jo manymu, tai padėtų mažųjų bendrovių atstovams rasti alternatyvių finansuotojų, kurie labiau atsižvelgtų į jų poreikius.

„Pirma, reikia didinti pačių smulkių įmonių finansinį raštingumą. Mes dažnai kalbame apie žmonių finansinį raštingumą, bet nekreipiama dėmesio į tai, kad ir SVV finansinis raštingumas neretai būna nepakankamo lygio, ypatingai situacijose, kai verslas auga ir pirmiausiai susiduria su papildomų investicijų ar apyvartinio kapitalo poreikiais“, – aiškina D. Vaičikonis.

„SVV vadovai neretai nežino, kad be didžiųjų bankų rinkoje yra ir kitų alternatyvų, kur galima sėkmingai rasti sprendimus savo verslo finansavimo poreikiams“, – pabrėžia jis.

Taip pat, anot D. Vaičikonio, SVV padėtų ir valstybiniu ar ES lygiu remiamos smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos, kur verslui suteikiamos lengvatinės paskolos ar garantijos, kompensuojamos kreditų palūkanos.

LBA: dažnai smulkiųjų įmonių turtas yra per mažas

Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad prieš tai minėtus tyrimo rezultatus gali lemti verslo aplinka, kredito rizikos vertinimų rezultatai, sektorių specifika, įmonių pateikiamų prašymų kokybė, atitiktis finansiniams kriterijams. Be to, kaip aiškina asociacijos specialistai, smulkusis verslas dažnai bando pasiskolinti per dideles sumas.

„Pasitaiko situacijų, kai įmonės kreipiasi dėl finansavimo, nors jų pelningumas yra nepakankamas, palyginti su planuojamomis investicijomis ir jų atsipirkimo laikotarpiu. Kitas pavyzdys – įmonės atstovai nori pasiskolinti tokią sumą, kuri yra didesnė negu visas įmonės įgytas turtas, arba įmonė visai neturi sukaupto pelno ir nuosavybės. Dar vienas tipinis atvejis – kreiptis į kredito įstaigas, ieškant finansavimo jau pradelstiems įsiskolinimams dengti, o ne verslui plėsti“, – aiškinama Eltai pateiktame LBA komentare.

Asociacijos specialistai pastebi, kad smulkiosioms Lietuvos įmonėms iššūkiu tampa produkto ar paslaugos savikainos skaičiavimas, atskirų pardavimo kanalų pelningumo vertinimas. Kaip pabrėžia LBA – tokie duomenys būtini norint gauti finansavimą.

Lietuvos bankai taip pat pastebi, kad mažųjų bendrovių atstovams trūksta finansinio raštingumo – susiduriama su kliūtimis pildant paraiškas. Be to, SVV retai kreipiasi į daugiau nei vieną banką ar finansavimo instituciją, kas, anot jų, padidintų galimybes gauti reikalingas lėšas.

„2021 m. Lietuvos banko (LB) kartu su Konkurencijos taryba pristatytas SVV finansavimo galimybių tyrimas parodė, kad finansinio raštingumo trūkumas – viena iš reikšmingų kliūčių finansavimo siekiančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms: respondentai nurodė, kad pildydamos paraiškas dėl finansavimo susiduria su sunkumais“, – rašoma atsakyme.

„SVV atstovai dažniausiai kreipiasi į vieną arba dvi finansų įstaigas (75 proc. atsakiusiųjų) ir tik 10 proc. – į daugiau nei tris finansų įstaigas. Tuo metu LB duomenų analizė atskleidė paprastą dėsningumą – į kuo daugiau įstaigų kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė, kad įmonė gaus paskolą“, – tyrimo duomenis komentuoja LBA specialistai.

Be to, asociacijos pateiktais duomenimis, virš penktadalio smulkiojo verslo bendrovių Lietuvoje neturi turto, tad visiškai negali būti kredituojamos.

„Oficialiosios statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota 227 tūkst. įmonių, iš jų veikiančių – 151,8 tūkstančio. Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, apie pusę jų – 75,6 tūkst. – sudaro smulkios ir vidutinės. Apie 23 proc. šios kategorijos verslų, t. y.  apie 17,4 tūkst. juridinių asmenų, turi neigiamą arba artimą nuliui nuosavybės ir turto santykį, tad negali būti kredituojami“, – rašoma asociacijos komentare.

Be to, LBA duomenimis, nuo 2021-ųjų kredito įmonių portfelis išaugo 63 procentais. Anot asociacijos, vertinant verslo paskolų metinį augimo tempą, Lietuvoje praėjusį gruodį jis siekė 14 proc. – šis rodiklis yra 10 kartų didesnis nei euro zonos vidurkis, siekiantis virš 1 procento.

EK tyrimas: daugiausiai finansavimo prašymų atmetama Lietuvoje

2024 metų gruodį paskelbtas įmonių finansavimo ES tyrimas rodo, kad Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų – 36 procentai. Tuo metu, tyrimo duomenimis, pilnai patenkinta 32 proc. prašymų, o dalinai – 16 procentų.

Lietuva taip yra tarp valstybių, kur patenkinama mažiausiai prašymų. Ją lenkia tik Estija, pilnai patenkinanti vos 31 proc. SVV prašymų, tačiau dalinai patenkinama net 29 procentai.

Tuo metu ES vidurkis – visiškai patenkinami 66 proc. SVV finansavimo prašymų, dalinai –  10 procentų. Atmetami tik 9 proc. prašymų.

Tyrimo metu mažųjų ir vidutinių bendrovių buvo klausiama, ar šios trečiąjį 2024 m. ketvirtį kreipėsi dėl banko paskolos.