Ieva Janulevičiūtė – nauja jėga „Pioneer“ komandoje: „ūkininku ne tampama, o gimstama“

Pioneer komanda Lietuvoje plečiasi – prie jos prisijungė Ieva Janulevičiūtė, kuri nuo šiol bus atsakinga už Pietryčių Lietuvos regioną ir fokusuosis į žieminių rapsų sritį. Agronomijos specialistė, turinti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties ūkininkaujant, tiki, kad efektyvus rapsų auginimas prasideda nuo tinkamo veislių pasirinkimo ir preciziško agronominio valdymo.

Kviečiame susipažinti su Ieva artimiau – apie jos patirtį, įžvalgas ir požiūrį į žieminių rapsų auginimo perspektyvas kalbamės šiame interviu.

Kelias į agronomiją – nuo vaikystės įkvėpimo iki profesijos pasirinkimo

Ievos meilė gamtai ir augalams gimė dar vaikystėje, stebint šeimos ūkininkavimo kasdienybę. „Visada sakiau, kad ūkininku ne tampama, o gimstama. Matydavau, kiek daug rūpesčio ir dėmesio reikia, kad derlius būtų kokybiškas ir gausus – tai mane sužavėjo“, – pasakoja ji.

Tai nulėmė ir jos studijų pasirinkimą – agronomiją. Dar besimokydama Ieva suprato, kad tai kur kas daugiau nei tik augalininkystė: „Agronomija apima viską – nuo augalų apsaugos, dirvotyros, agrochemijos iki ekonomikos ir žemės ūkio inžinerijos. Tai dinamiška sritis, reikalaujanti daug skirtingų žinių.“

Studijuodama ji įsidarbino ūkyje ir čia susidūrė su realiomis žemdirbystės sąlygomis. „Supratau, kad norint būti profesionalu šioje srityje reikia išmanyti ne tik augalų ligas, kenkėjų fiziologiją, piktžolių klasifikaciją, bet ir traktoriaus padangų slėgį, padargų reguliavimą, teisės aktus, augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų klasifikaciją bei dirvožemyje vykstančius procesus. Nors esu moteris, puikiai apjungiu šiuos aspektus – tai leidžia pasiekti aukštų rezultatų.“

Asmeniškas požiūris į darbą su ūkininkais

Ievos darbas „Pioneer“ komandoje – ne tik produktų pristatymas, bet ir kasdienė pagalba ūkininkams. „Man svarbiausia rasti sprendimus, kurie būtų pagrįsti mokslu ir pritaikomi praktikoje bei efektyvūs ir ekonomiškai naudingi. Džiaugiuosi galėdama dalintis patirtimi ir kartu su ūkininkais pasiekti gerų rezultatų.“

Ievai svarbu, kad bendravimas būtų grindžiamas pasitikėjimu, o kiekvienas klientas sulauktų asmeninio dėmesio: „Klausausi, analizuoju situacijas ir stengiuosi padėti išspręsti problemas. Būtent tai kuria vertę.“

Kodėl ūkininkai renkasi „Pioneer“ žieminius rapsus?

Rapsai Lietuvoje – viena iš svarbiausių žemės ūkio kultūrų. Pirmasis žingsnis į sėkmingą derlių – tinkamai paruošta sėklos guoliavietė. „Jei sėklos guoliavietė netinkamai paruošta, trūksta drėgmės kiekio dirvoje, tai net ir genetiškai stipri veislė gali nesudygti arba vėliau sudygus negalės atskleisti savo potencialo.“

Ji išskiria tris „Pioneer“ veisles, pritaikytas skirtingoms sąlygoms:

• PX141 – pusiau žemaūgė veislė, puikiai tinkanti ankstyvai sėjai. Veislė auga pakankamai lėtai, augimo kūgelis nėra linkęs ištįsti, todėl veislė labai žiemkentiška, taip pat turi toleranciją šviesmargei ir fomozei, yra labai derlinga. „Tai saugus ir patikimas pasirinkimas ankstyvai sėjai.“

• PT303 – aukštaūgė, greitai auganti veislė, tinkama vidutinei ar vėlyvai sėjai. Turi toleranciją sklerotiniam puviniui, taip pat atsparumą verticiliozei, fomozei, TuYV virusui. „Labai derlinga, ilgas žydėjimo laikotarpis užtikrina gerą ankštarų susiformavimą.“

• PT315 – puikus sprendimas lengvesniems dirvožemiams bei vidutinei ar vėlyvai sėjai. Atspari sausrai, išlaiko derlingumą net ekstremaliomis sąlygomis. Taip pat turi atsparumą pagrindinėms ligoms bei ankštarų atsidarymui.

Mitas: rapsų šaknų gumbai gyvena trumpai

Ieva atkreipia dėmesį, kad vis dar gajus mitas, jog rapsų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) dirvoje išgyvena vos 5–6 metus. „Deja, bet šakų gumbą sukeliantis grybas dirvoje jam palankiomis sąlygomis išgyvena apie 20 metų. Jei šaknies gumbas išplito,  galima daryti prielaidą, kad dirvožemio  pH yra žemas ir dirvoje yra melioracijos problemų. Todėl sėjomaina ne visada išsprendžia problemą – reikia kompleksinio priemonių taikymo: kalkinti dirvožemį (dirvos pH neturėtų būtų mažesnis kaip 7), sutvarkyti melioracijos problemas, kontroliuoti bastutinių šeimos piktžoles, tokias kaip garstukas, dirvinė čiužutė, dirvinė žvaginė, paparastoji barborytė, nesirinkti į tarpinius pasėlius bastutinių šeimos augalų, tokių kaip aliejinis ridikas ar garstyčios, nes bastutiniai augalai, nesvabu ar tai rapsas ar svėrė, išskiria šaknų išskyras, kurios suaktyvina parazitinio grybo sporas ir tai skatina šaknies gumbo dar didesnį plitimą. Taip pat svarbu žinoti, kad jei dirvožemio pH yra neultralus arba šarminis, nėra melioracinių problemų, laikomasi sėjomainos rekomendacijų, tai su žemės ūkio technika atkeliavę grybo sporos tokiame lauke tikėtina, kad neišplis, nes sąlygos bus visiškai nepalankios “

Ji pabrėžia, kad jei ūkyje nustatytas rapsų šaknies gumbas, privalu rinktis atsparias veisles – tokią kaip PT284, kuri gerai toleruoja šį patogeną.

Kaip teisingai išsirinkti žieminių rapsų veislę?

„Žieminių rapsų auginimas Lietuvoje artimiausioje ateityje toliau išliks svarbia žemės ūkio šaka, nes rapsai išlaiko didelę paklausą dėl aliejaus ir išspaudų, taip pat yra nepakeičiamas sėjomainos narys: vertingas priešsėlis žieminiams kviečiams, ir išlieka svarbi žaliava bioenergetikoje.“

Renkantis žieminių rapsų veislę, svarbiausia atsižvelgti į:

• Genetines savybes/atsparumą pagrindinėms ligoms: fomozė, verticiliozė, šviesmargė, TuYV virusui;

• Žiemkentiškumą. Tai yra kritiškai svarbus rodiklis Lietuvos sąlygomis, veislė turi būti pakankamai atspari žemoms temperatūroms ir staigiems temperatūros svyravimams;

• Ankstyvumą ir brandą – tinkamos brandos pasirinkimas padeda lengviau organizuoti darbus;

• Aliejingumą – tai tiesiogiai įtakoja derliaus kainą;

• Atsparumą ankštarų atsidarymui – tai gali padėti išvengti nuostolių dėl oro sąlygų ir vėlesnio derliaus nuėmimo.

Klimato kaita – naujos galimybės ar rimti iššūkiai?

„Klimato kaita daro reikšmingą įtaką žieminių rapsų derliui ir jų auginimo sąlygoms Lietuvoje. Šiltėjant orams rudenį, žieminių rapsų sėja gali būti vėlinama. Net ir pasėjus rapsus vėliau, jie sukaupia pakankamai biomasės, užaugina stiprią šaknų sistemą ir spėja tinkamai pasiruošti žiemojimui. Ankstyvas pavasaris gali paskatinti greitesnį augalų atsinaujinimą po žiemos ir intensyvesnį vystymąsi. Tačiau šiltesnės žiemos su dažnais atlydžiais ir vėlesniais šaltesniais periodais gali sukelti didelius temperatūros svyravimus, o tai mažina rapsų žiemkentiškumą. Taip pat šiltesnis ir dregnesnis klimatas sudaro palankesnes sąlygas plisti ligoms ir kenkėjams, o ekstremalūs orai (liūtys, kruša, vėjai) gali pažeisti pasėlius. Nors kai kurie pokyčiai gali atrodyti naudingi, ilgainiui klimato kaita kelia iššūkių, todėl ūkininkams būtina prisitaikyti – rinktis atsparias veisles ir taikyti tinkamus agronominius sprendimus.“

Ieva Janulevičiūtė – profesionalė, kurios požiūris grindžiamas žiniomis, praktika ir pagarba ūkininko darbui. Jos ir mūsų bendras tikslas – padėti auginti rapsus bei pasitikėjimą tarp „Pioneer“ ir Lietuvos ūkių.