Dėmesio sulaukė žemės ūkio ekosistemos

Tęsdama viešąsias konsultacijas dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo, Aplinkos ministerija kviečia į Gamtos atkūrimo darbo grupės Sausumos pogrupio pirmąjį susitikimą.

Sausumos pogrupis apima keletą ES Gamtos atkūrimo reglamente numatytų tikslų, susijusių su sausumos buveinių ir rūšių buveinių atkūrimu (Buveinių direktyvos nuostatų tolimesnis įgyvendinimas), apdulkintojų populiacijų, žemės ūkio ekosistemų ir miškų ekosistemų atkūrimu.

Šio susitikimo metu planuojama daugiau dėmesio skirti žemės ūkio ekosistemoms ir detaliau pristatyti su jomis susijusius ES Gamtos atkūrimo reglamento tikslus ir galimas šių tikslų įgyvendinimo priemones, taip pat aptarti esamą situaciją ir kylančius iššūkius.

Apie žemės ūkio ekosistemų atkūrimą kalbama Reglamento 11 straipsnyje. Jame numatyta, jog ES valstybės narės turi įdiegti priemones, būtinas žemės ūkio ekosistemų biologinei įvairovei padidinti, atsižvelgdamos į klimato kaitą, kaimo vietovių socialinius ir ekonominius poreikius ir būtinybę užtikrinti tvarią žemės ūkio gamybą ES.

ES valstybės narės taip pat turėtų įdiegti gamtos atkūrimo priemones, kuriomis stengiamasi nacionaliniu lygmeniu pasiekti bent dviejų iš trijų žemės ūkio ekosistemų rodiklių didėjimą, kol bus pasiektas pakankamas rodiklių lygis. Reglamente nurodyti šie žemės ūkio srities rodikliai: pievų drugių indeksas, organinės anglies sankaupos mineraliniuose dirvožemiuose, kuriuose auga pasėliai, ir žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalis. Taip pat diegiamomis priemonėmis siekiama užtikrinti nacionalinio įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indekso didėjimą, iki 2030 m. pasiekiant Reglamente numatytą indekso lygį.

Reglamento 11 straipsnyje taip pat kalbama apie nusausintų durpynų atkūrimo tikslus – pastarieji jau aptarti atskirame, Durpynų, pogrupyje. 

Sausumos pogrupio susitikimo metu taip pat ketinama aptarti, kaip bus organizuojamos tolimesnės diskusijos dėl kitų šiam pogrupiui priskirtų Reglamento straipsnių.

Susitikime kviečiami dalyvauti užsiregistravę į Gamtos atkūrimo darbo grupės Sausumos pogrupį. 

Kodėl svarbu apsaugoti ir atkurti žemės ūkio ekosistemas?

Žemės ūkio, arba agrarinės, ekosistemos tai – pievos ir ganyklos, dirbami laukai, įvairūs kraštovaizdžio elementai (augalų ir medžių juostos, vandens telkiniai ir laikinai užliejami plotai, ežios, gyvatvorės ir kt.). Jų apsauga ir atkūrimas, toliau užtikrinant ekstensyvų naudojimą ir priežiūrą, yra labai svarbūs siekiant saugoti biologinę įvairovę, švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos ir užtikrinti ilgalaikį ūkio atsparumą ir apsirūpinimo maistu saugumą.

Didinant agrarinių ekosistemų tvarumą ir biologinę įvairovę, gali būti taikomos įvairios ekstensyvaus ūkininkavimo praktikos, kurios yra labai svarbios norint išsaugoti daugelį rūšių ir buveinių, pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas, ekologinis ūkininkavimas, agromiškininkystė, ekstensyvus ganymas daugiametėse pievose ir kita.

Daugiametės pievos yra neatsiejama Lietuvos tipiško kaimiško kraštovaizdžio dalis, jos teikia labai daug ir įvairių ekosisteminių paslaugų – biologinės įvairovės apsauga (jose aptinkama itin daug retų, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių), oro kokybės gerinimas, erozijos mažinimas ir anglies kaupimas, mikroklimato (temperatūros reguliavimo) ir drėgmės režimo palaikymas, augalų apdulkinimas, dirvožemio apsauga, natūrali kenkėjų kontrolė,kraštui būdingo kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas, gyvulininkystės produkcija, rekreacija ir t.t.

Pievos taip pat yra labai svarbios švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos.  Natūralios ir daugiametės kultūrinės pievos kaupia CO2 iš atmosferos, jį užrakindamos organinės anglies pavidalu dirvožemyje. Paminėtina, jog svarbų vaidmenį pievų anglies sankaupų pokytyje vaidina gyvuliai. Vertinama, kad ekstensyvus gyvulių ganymas gali paskatinti efektyvesnį CO2 sugėrimą ir didesnį organinės anglies kaupimą. Gyvulių ganymas pievose taip pat yra itin svarbus dėl biologinės įvairovės ir natūralių buveinių ir rūšių buveinių palaikymo.

Deja, šiandien situacija su natūraliomis buveinėmis bei rūšimis, susijusiomis su daugiametėmis pievomis, yra itin prasta. Pagal 2019 m. atliktą EB svarbos buveinių būklės vertinimą, iš 9 Lietuvoje sutinkamų pievų buveinių tipų net septynių būklė – nepalanki-bloga, o dviejų būklė yra nepalanki-netinkama. Nuolat mažėja ir įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas, visoje Europos Sąjungoje vieningai naudojamas kaip indikatorius vertinant agrarinio kraštovaizdžio pokyčius. Lietuvoje nuo 2000 metų šis indeksas sumažėjo daugiau kaip dvigubai, 2024 m. jo reikšmė buvo 48,94 (2000 m. – 100).

Norint sumažinti pievų nykimo Lietuvoje tempus ir padidinti anglies kaupimą šiose ekosistemose, yra labai svarbu šviesti ūkininkus apie ekstensyvaus ganymo metodus ir regeneracinį ūkininkavimą, taip pat skatinti juos dalyvauti pievų priežiūros ir ekstensyvaus ganymo paramos priemonėse, numatytose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.

Įgyvendinant Reglamente numatytus žemės ūkio ekosistemų atkūrimo tikslus ir skatinant perėjimą prie ekstensyvesnių praktikų, siekiama ne drausti ar riboti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, bet kaip tik paskatinti tokį naudojimą, kuris užtikrintų ilgalaikį žemės ūkio ekosistemų atsparumą ir našumą. Kad ūkininkai ir kiti žemės valdytojai savanoriškai dalyvautų tokioje veikloje, itin svarbios yra finansiškai patrauklios finansavimo schemos. Nors perėjimas prie tvaresnių praktikų trumpojoje perspektyvoje gali būti sudėtingesnis, biologinės įvairovės išsaugojimas ir priežiūra visada kainuos mažiau, nei to, kas sunaikinta, atkūrimas vėliau.