„Litgrid“: per savaitę didmeninė elektros kaina traukėsi 6 proc.
Dėl augančių hidroelektrinių rezervų Šiaurės šalyse ir didėjančios vėjo generacijos Vokietijoje elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visame Baltijos jūros regione. Remiantis „Litgrid“ duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje aptariamu laikotarpiu buvo mažesnė 6 procentais ir siekė nuo 95 iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Praėjusią savaitę saulės elektrinės vėl gamino daugiausiai elektros energijos Lietuvoje. Tačiau elektros kainos Baltijos šalyse mažėjo dėl pigesnio importo iš kitų prekybos zonų. Kaimyninėje Švedijos 4 prekybos zonoje elektros kaina krito 19 proc. iki 45 Eur/MWh, o Vokietijoje vidutinė savaitės kaina buvo apie 64 Eur/MWh. Tam įtakos turėjo besipildantys hidroelektrinių rezervai šiaurėje ir auganti vėjo jėgainių generacija centrinėje Europoje“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Kaip nurodo „Litgrid“, elektros suvartojimas šalyje praėjusią savaitę augo 1 proc., nuo 213 GWh iki 214 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 127 GWh elektros energijos, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros energijos per savaitę sugeneravo saulės elektrinės. Pastarosios generavo 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 45 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 1 proc., nuo 168 GWh iki 169 GWh. 68 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 32 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc., nuo 61 GWh iki 65 GWh. 94 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 6 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 65 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.
