Naujas CBAM mokestis ant ūkininkų pečių: Lietuva dar tik formuoja savo poziciją

Ūkininkams reiškiant nerimą dėl naujojo Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokesčio, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog Vyriausybė rimtai vertina šalies žemės ūkio atstovų poziciją ir į ją atsižvelgs diskusijoje europiniu lygiu.

„Klausimas yra sprendžiamas Europos mastu, o kokia bus Lietuvos pozicija – pažiūrėsime. Tiesa, ūkininkai yra labai aiškiai išsakę savo matomas rizikas dėl trąšų brangimo, o mes jas rimtai vertiname“, – žurnalistams šią savaitę sakė K. Vaitiekūnas.

„Kada reikės turėti poziciją Europos kontekste – mes ją tikrai turėsime. Dabar mes girdime ūkininkų argumentus ir nuogąstavimus. (...) Suprantame, kad jų padėtis nėra iš lengvųjų“, – tikino finansų ministras.

Anot jo, Ministrų kabinetas taip pat yra informuotas apie ūkininkams kylančius sunkumus jiems siekiant gauti paskolas apyvartinėms lėšoms.

K. Vaitiekūno teigimu, Finansų ministerija ieško galimybių šią paslaugą teikti per nacionalinį plėtros banką ILTE, tačiau tam trukdo Europos Sąjungos (ES) reguliaciniai mechanizmai.

„Kol kas ūkininkai neturi galimybės per ILTE skolintis apyvartinėms lėšoms. Mes prie šito klausimo dirbame ir bandome atliepti ūkininkų poreikius, tačiau klausimas nėra labai paprastas dėl europinio reguliavimo. Tiesa, šia kryptimi yra dirbama“, – teigė Vyriausybės narys.

ELTA primena, kad premjerė Inga Ruginienė penktadienį susitiko su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovais Vyriausybėje, kur aptarė minėtą CBAM mokestį, kurį netrukus turėtų pradėti mokėti ir Lietuvos ūkininkai.

Tiesa, po pokalbio su ūkininkais I. Ruginienė teigė mananti, jog šio mokesčio įsigaliojimą reikėtų atidėti.

Vyriausybės vadovė taip pat aptarė ILTE lengvatinių paskolų temą bei žemėjančias pieno kainas. Pastarąją problemą žemdirbiai spręsti siūlė Europos Komisijai (EK) teikiant prašymą dėl tikslinės paramos iš krizių rezervo ir mažinant administracinę naštą.