Dėl CBAM ūkininkams gresia 100 mln. Eur papildoma našta

Nuo šių metų sausio 1 d. importuojamoms azotinėms trąšoms pradėtas taikyti vadinamasis anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (angl. CBAM). Šis sprendimas jau sulaukė dalies Lietuvos žemdirbių ir politikų kritikos. Seimo narys Valius Ąžuolas teigia, kad naujoji tvarka šalies ūkininkams gali reikšti apie 100 mln. Eur papildomą finansinę naštą.

Kaina gali išaugti beveik dvigubai

Pasak V. Ąžuolo, iki šiol viena tona salietros, pristatytos iki Lietuvos sienos, kainavo apie 220 Eur. Įsigaliojus papildomiems muitams, CBAM, antidempingo ir kitiems mokesčiams, prie šios sumos prisideda dar 170–180 Eur.

„Realiai kaina beveik dvigubėja – nuo 220 Eur iki beveik 400 Eur už toną“, – teigia parlamentaras.

Azotinės trąšos augalininkystės ūkiuose sudaro reikšmingą išlaidų dalį – intensyviuose javų, rapsų ar kukurūzų ūkiuose jos gali sudaryti 30–40 proc. visų kintamųjų gamybos sąnaudų. Net ir 20–40 Eur padidėjimas už toną ūkiui reikštų tūkstantines papildomas išlaidas, o kelių šimtų eurų augimas tampa itin reikšmingu veiksniu savikainoje.

V. Ąžuolas, remdamasis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) skaičiavimais, nurodo, kad toks beveik dvigubas kainų padidėjimas gali reikšti apie 100 mln. Eur papildomų išlaidų per sezoną.

„Lietuvos žemdirbiai apytikriai nuperka, jei gerai pamenu, apie 600–700 tūkst. tonų azotinių trąšų. Prie 600 tūkst. pridėkime po 150 Eur ir pamatysime, kam teks permokėti. Jau dabar matyti, kad ūkininkams azotinės trąšos brangs apie 50 proc. Tai neadekvatus brangimas“, – teigia Seimo narys.

Ar Europa pati save stumia į deficito duobę?

Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į ES statistiką – Europa pasigamina tik apie pusę reikalingų azotinių trąšų, o likusi dalis yra importuojama.

„Jei importas sumažės, o užsienio spauda jau rašė apie 80 proc. kritimą po sausio 1-osios, galime susidurti su deficitu“, – sako V. Ąžuolas ir priduria, kad pavasario sezonas artėja, todėl sumažėjus importui žemdirbiai gali susidurti su trąšų trūkumu.

„Europa nori ar nenori yra priversta trąšas importuoti, nes nėra iš kur kitur jų gauti“, – teigia parlamentaras.

Jo teigimu, JAV situacija esą kitokia: „Praėjusiais metais JAV trąšoms panaikino bet kokius mokesčius. Vadinasi, visos trąšos, kurias perka Amerikos žemdirbiai, yra be papildomų mokesčių. ES ūkininkai turi konkuruoti su tais pačiais amerikiečiais pasaulinėse rinkose ir tarptautinėse biržose parduodami savo produkciją. Taip JAV savo žemdirbius pastato į geresnę padėtį nei Europa. Europiečių išlaidos auga, o grūdų supirkimo kainos visiems išlieka vienodos.“

Sprendimas palankus ES trąšų gamintojams?

„Kaip atsitiko, kad ES labai gerai pasitarnavo lobistams?“ – retoriškai klausia V. Ąžuolas. Jis atkreipia dėmesį, kad amoniakui, kuris yra pagrindinė salietros žaliava, papildomas mokestis netaikomas.

„Tokiu būdu trąšų gamintojai ir žemdirbiai atsiduria skirtingose situacijose. Trąšų gamintojas, pavyzdžiui, mūsų „Achema“, gali importuoti amoniaką be papildomų mokesčių ir parduoti produkciją brangiau. Atrodo, kad muitai įvesti, tačiau susidaro įspūdis, jog gamintojų prašymu padaryta išimtis“, – teigia parlamentaras.

Jo vertinimu, ES trąšų gamintojams ši situacija gali reikšti 50–80 mln. Eur papildomų pajamų.

Vis dėlto pabrėžiama, kad CBAM tikslas nėra protekcionizmas, o emisijų kainos suvienodinimas. ES gamintojai jau moka už CO₂ pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), todėl importui taikomas mechanizmas siekia išvengti vadinamojo „anglies nutekėjimo“, kai gamyba perkeliama į mažiau reguliuojamas šalis.

Ilgalaikės pasekmės

CBAM įsigalioja tuo metu, kai grūdų kainos yra gerokai nukritusios nuo 2022 m. piko, o finansavimo kaštai išlieka aukšti. Tai reiškia, kad ūkininkai neturi finansinės „pagalvės“ sąnaudų augimui amortizuoti.

Europos ūkininkai konkuruoja pasaulinėse rinkose su JAV, Brazilijos ar Ukrainos gamintojais, kuriems analogiški klimato mechanizmai netaikomi. Jei ES ūkininkų savikaina didėja, o produkcijos supirkimo kainos išlieka pasaulinės, jų pelno marža mažėja.

Brangesnės trąšos gali paskatinti mažinti tręšimo normas. Trumpuoju laikotarpiu tai sumažintų išlaidas, tačiau ilgainiui galėtų paveikti derlingumą ir dirvožemio našumą. Mažesnis derlius reikštų mažesnes pajamas ir didesnį finansinį spaudimą ūkiams.

V. Ąžuolas teigia, kad sprendimų šiuo metu ieško Seimo Kaimo reikalų komitetas: „Lieka viltis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri yra vedančioji institucija, taip pat Žemės ūkio ministerijai ir Kaimo reikalų komitetui, kurie galėtų išsakyti Europos Komisijai nepritariančią poziciją ir ginti žemdirbių interesus.“

Pasak parlamentaro, Latvija ir Estija jau yra išreiškusios nepritarimą šiam mechanizmui.

„ES dabar yra kryžkelėje – ar silpninti savo žemdirbių konkurencingumą, ar ieškoti sprendimų, kurie mažintų jiems tenkančią mokestinę naštą“, – sako V. Ąžuolas.