Dėl pabrangusių gamtinių dujų elektros kaina Lietuvoje pakilo 22 proc.

Praėjusią savaitę dėl pabrangusių gamtinių dujų vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Lietuvoje augo 22 proc. iki 120 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, didmeninės elektros rinkos kainos didėjo visame regione. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 96 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos išaugo beveik dvigubai. Kainos pokytis buvo juntamas ir elektros rinkose, kuriose kainas dažnai nustato būtent gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro elektrinės. Vokietijoje kainos šoktelėjo 50 proc. iki 113 eurų už MWh, Lenkijoje 23 proc. iki 111 eurų už MWh, o Švedijos 4 prekybos zonoje 34 proc. iki 107 eurų už MWh“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

D. Šikšnio teigimu, dalį elektros kainos augimo Lietuvoje kompensavo išaugusi saulės jėgainių generacija.

„Litgrid“ duomenimis, elektros poreikis šalyje praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc. iki 252 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 70 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 177 GWh elektros – 15 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 208 GWh.

Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba mažėjo 27 proc. nuo iki 95 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija išaugo 66 proc. iki 30 GWh. Taip pat šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo 48 proc. iki 18 GWh, hidroelektrinės pagamino 20 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 54 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 17 proc., šiluminės jėgainės – 10 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.

Taip pat praėjusią savaitę bendras elektros importo kiekis smuko 9 proc. ir siekė 116 GWh. Skaičiuojama, kad 50 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 40 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 10 proc. – iš Lenkijos. 

Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 8 proc. iki 43 GWh. Bendrovės duomenimis, 60 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 33 proc. – į Lenkiją, o likę 7 proc. – į Latviją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 47 proc. Lenkijos ir 44 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 22 proc. Švedijos ir 39 proc. Lietuvos kryptimis.