Babėnų šilą iš valstybės perėmus savivaldybei, ilgą laiką jame nieko nevyko, o vietos valdžia žadėjo šį gamtos kampelį išlaikyti natūralų, tik minimaliai pritaikant jį žmonių poilsio reikmėms – žadėta jo nepjauti ir leisti jame vykti natūraliems gamtos procesams, tačiau panašu, kad pažadai liko tik pažadais. Šiomis dienomis pradėjus šilo tvarkymo darbus, kėdainiečiams net žandikauliai atvipo – iškirsta daugybė medžių, o šalia iškirstų plynių suguldyti rąstai primena vaizdus iš miškininkų be gailesčio kertamų miškų! Panašu, kad Kėdainių savivaldybė užsimojo sekti medkirčių ministerija vadinamos Aplinkos ministerijos pavyzdžiu, kuri be gailesčio visoje Lietuvoje miškus verčia plynėmis, teisindamasi kova su medžių kenkėjais…

Rauna su šaknimis

Į „Rinkos aikštę“ kreipęsi kraštiečiai neslėpė nusivylimo – nuėję pasivaikščioti į Babėnų šilą pamatė tokius vaizdus, kokių pamatyti čia tikrai nesitikėjo.

„Pjaunamas labai skaudžiai miškas. Tiesiog ištisais plotais. Išverčia medžius su šaknimis, tas traktorius, kuris dirba, nulenkia medžius, nuverčia ir tada tik nupjauna.

Yra visokių medžių, yra ir sausų, yra ir gražių, ąžuolai net, baisu.

Babėnų šile darbuojasi medkirčių technika.

Kol nepriklausė savivaldybei, viskas buvo gerai, bet kai tik perėmė – dingo ženklai, draudžiantys važinėti keturračiams, prasidėjo kažkoks niokojimas.

Juk čia – laukinės faunos namai“, – nusivylimo atliekamais darbais neslėpė garbaus amžiaus kėdainietė.

Žadėjo antro parko nedaryti ir nieko nepjauti

Babėnų miškas yra išties unikalus Kėdainių miesto centre esantis gamtos reiškinys. Nedaugelis miestų savo sudėtyje turi tikrų tikriausią mišką. Tiesa, miestai su tuo tvarkosi įvairiai – vieni palieka mišką mišku, kiti nutiesia jame kelius dviratininkams, bėgikams, pasirūpina laužavietėmis, pavėsinėmis ir suoliukais.

Ilgą laiką buvo svarstoma, ką daryti su Babėnų šilu. Meras Valentinas Tamulis, visgi, kalbėdamas apie tai, koks turėtų būti šis šilas, pabrėždavo, kad antro parko tikrai nedarys.

„Seniūnija galėtų kiek aptvarkyti, Viešosios tvarkos skyrius, policija patruliuotų, galėtume nors kelis suoliukus, šiukšliadėžes įrengti.

O ateity bus galima ir projektą parengti, ir stipriau viską sutvarkyti, labiau rekreacijai pritaikyti. Miškas turi likti natūralus, su savo krituoliais medžiais.

Nereikia jo išvalyti ar daryti iš jo antro miesto parko. Bet padaryti jį patrauklesnį ir patogesnį kėdainiečių rekreacijai – tikrai įmanoma“, – dar 2021 metais spaudai sakė V. Tamulis.

Panašiai kalbėjo ir 2022 metais, tada, tiesa, dar pridūrė, kad miške niekas nieko nekirs.

„Norisi, kad tie labiausiai žmonių lankomi takai būtų neapžėlę. Dabar yra taip, kad tiek laiko neprižiūrint takai apaugo žolėmis, dilgėlėmis, takeliu pereiti gali tik vienas žmogus.

Manau, kad jau esamos aikštelės turi būti tvarkingos, nes dabar atėjus tai randi išlaužyta, šiukšlių primesta… Žmonės suoliukų nori.

Noriu pabrėžti, kad niekas nieko ten nepjaus ir radikaliai nieko nekeisime. Miškas liks mišku, tik norisi, kad žmonėms nereikėtų per dilgėles bristi ir kad šakos plaukų nepeštų einant. O toliau viską paliksime natūraliai gamtos eigai“, – tada sakė meras.

Medžiai virsta vienas po kito.

Iškirs 250 kubinių metrų medienos

Na, bet žodžiai žodžiais, pažadai pažadais, o Babėnų šile gulintys supjauti medžių rąstai kalba ką  kita.

Paaiškėjo, kad šile su benzinpjūkliais darbuojasi kraštiečių firma „Sadilė“, kuri ketina iškirsti 250 kubinių metrų medienos 280 hektarų plote.

Kaip teigė savivaldybė, kertami sausuoliai, po audrų išversti, pavojingai pakibę, ligų, kenkėjų (žievėgraužio tipografo) paveikti medžiai.

„17 kvartale yra iškertama apie 0,1 ha, 16 kvartale yra iškertama apie 0,2 ha žievėgraužio tipografo pažeistos (sausos) eglės.

Kertamos tik sausos eglės, visi kiti medžiai yra paliekami. Iškirstos aikštelės pavasarį bus užsodintos. Likusiame plote kertami pavieniai ar grupėmis išversti, sausi medžiai.

2024 m. yra suplanuoti tik sanitariniai kirtimai (sausų, vėjų pažeistų, pavojingų medžių šalinimas). Taip pat šį rudenį buvo atnaujintos priešgaisrinės miško juostos“, – teigiama savivaldybės pateiktame atsakyme.

Beje, tokiu atsakymu, matyt, nelabai ir yra ko stebėtis, mat panašu, kad tokie atsakymai dėl kertamų miškų Lietuvoje yra kone tipiniai ir seniai įprasti. Tokiais ir panašiais atsakymais dėl kone plynais laukais verčiamų miškų jau, matyt, visus valdininkus išmokė atsimušinėti Aplinkos ministerija, jau seniai lietuvių vadinama medkirčių ministerija…

Medieną realizuos

Savivaldybė sako, kad šiuo metu Babėnų šile kertama mediena ir kirtimo atliekos dedamos į sandėliavimo vietas.

Mediena bus įtraukiama į buhalterinę apskaitą, grupuojama Medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėse nustatyta tvarka ir realizuojama pagal LR teisės aktų reikalavimus.

Kitaip tariant, ji bus parduota.

Taip kažkiek pavyks ir užsidirbti.

Visas šis Babėnų miško sanitarinis kirtimas kainuoja kone 14 tūkst. eurų, tiesa, savivaldybė gavo finansavimą pateikusi paraišką projektui „Savivaldybių miestų miškų žemės sklypų priežiūros, apsaugos, tvarkymo darbų vykdymo ir reikalingų planavimo dokumentų parengimas“.

Pareikalavo, kad meras kuo skubiau atsakytų į klausimus

Rajono tarybos narys Paulius Aukštikalnis pareikalavo, kad meras Valentinas Tamulis dar iki posėdžio pateiktų atsakymus į gyventojams rūpimus klausimus.

Kėdainių krašto gyventojai, pamatę, kas daroma su Babėnų šilu, kreipėsi ir į Tarybos narį Paulių Aukštikalnį.

Jis taip pat stebisi, kodėl kertama tiek daug medžių Babėnų miške, kad vietomis lieka didžiausios proskynos.

„Aš asmeniškai nuvykęs į Babėnų mišką penktadienį, pamačiau gausius medžių pjovimus. Nesu žinovas, bet daugelis medžių atrodo sveiki, kaip ir šie jau pažymėti ąžuolai prisegtose nuotraukose.

Todėl kyla daug klausimų apie šiame miške atliekamus kirtimų darbus, o kadangi šį tarybos posėdį tvirtinsime sprendimo projektą susijusį su želdinių genėjimu ir pjovimu, prašau man kuo skubiau iki posėdžio pateikti informaciją“, – į rajono merą kreipėsi politikas.

P. Aukštikalniui buvo atsakyta, kad pirminį planą, kuriuos medžius Babėnų miške pjauti, o kuriuos palikti, vertino Aplinkosaugos skyriaus miškininkystės specialistas, tačiau kuris – lieka paslaptimi.

Taip pat teigta, kad kiekvieną darbo dieną savivaldybės miškininkystės specialistas lankosi miške ir stebi paslaugų atlikimą, kad jos būtų teikiamos kokybiškai ir tinkamai, vadovaujantis technine specifikacija ir galiojančiais LR įstatymais.

Na, o nuotraukose matomi pažymėti medžiai, pasirodo, yra ne savivaldybės darbuotojų. Kadangi miškas yra savivaldybės žinioje, žymėti kertamus medžius kaip ir galėtų tik tie, kurie mišką prižiūri arba ketina medžius kirsti. Bet šiuo atveju, panašu, kad medžius tikriausiai sužymėjo koks piktybiškas praeivis. Dabar belieka laukti, ar tie medžiai tikrai nebus nupjauti, kaip kad žadėjo savivaldybės vadovai.