Dėl vėsesnių ir ramesnių orų praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba buvo minimali, o elektros suvartojimas – didelis. Prieš žiemos sezoną remontuojamos elektrinės Suomijoje ir Baltijos šalyse mažino elektros pasiūlą regione. 

Rugsėjo 30 – spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo tris kartus nuo 45 Eur / MWh iki 131 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę fiksuota didžiausia elektros kaina nuo sausio pradžios. Viena iš priežasčių –reikšmingai pasikeitę orai regione. Po vėjo gamybos rekordų rugsėjo pabaigoje, spalio pirmą savaitę vėjo elektrinių generacija sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais ir siekė vos 28 GWh. Be to, vėstant orams elektros suvartojimas išaugo iki 233 GWh, paskutinį kartą toks didelis suvartojimas buvo balandžio pabaigoje.

Didžiausia valandinė elektros kaina Baltijos šalyse ir Suomijoje susiformavo trečiadienio rytinėmis valandomis ir peržengė 500 Eur / MWh ribą. Aukštą kainą lemia  branduolinių reaktorių remontai Suomijoje ir šiluminių elektrinių remontai Baltijos šalyse. Nors ruošiantis žiemai spalį dar bus remontuojamos kelios elektrinės, tačiau sekmadienį įjungtas antrasis „Olkiluoto“ reaktorius Suomijoje pasiūlą regione padidino 725 MW“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc. nuo 216 GWh iki 233 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 43 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 99 GWh elektros energijos, tai yra 40 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 71 proc. nuo 95 GWh iki 28 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 26 proc. nuo 30 GWh iki 23 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 9 proc. nuo 16 GWh iki 18 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 39 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 18 GWh iki 25 GWh. Kitos elektrinės pagamino 6 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 28 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus. 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 61 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 32 proc. nuo 138 GWh iki 182 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 25 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. nuo 60 GWh iki 28 GWh. 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 12 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.