Šią savaitę Europos Komisija pasiūlė kelis kartus padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų impotui, tačiau Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Oleksandras Merežka tvirtina, jog to nepakanka.

Nors komisija teigia, jog dideli tarifai turėtų padaryti šiuos grūdus nekonkurencingais ES rinkoje, O. Merežka sakė, kad panašūs ribojimai turi būti įvesti didesniam kiekiui prekių.

„Sankcijos yra geros, bet reikia žiūrėti į galutinį sankcijų tikslą, o galutinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją. Todėl jau taikomos sankcijos yra geros, tačiau jos nėra tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Rusija turėtų būti visiškai izoliuota – politiškai, ekonomiškai, diplomatiškai“, – teigė jis.

Dieną anksčiau Bendrija taip pat susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.

Ginčai dėl prekybos Ukrainos žemės ūkio produkcija skatina ekspertus nerimauti, jog sutarti dėl šalies narystės ES bus daug sunkiau, nei manyta iki tol.

Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, apie bloko plėtrą kalbama kuo mažiau, skelbia leidinys „Politico“. Anot jo, Europos lyderiai vengia kalbėti, ką ES valstybėms reikštų jei Ukraina taptų nare – jos turės mokėti daugiau ir gauti mažiau, be to, 44 mln. gyventojų turinti šalis turėtų nemažai įtakos ES institucijose, neramina ir didesnė konkurencija.

O. Merežkos nuomone, ekonominiu požiūriu Ukraina nebus našta, o privalumas ES vystymuisi.

„Manau, kad kalbant apie konkurenciją, tai yra tam tikras klaidingas suvokimas, kuris patenka į Putino propagandos rankas, nes iš tikrųjų Ukraina gali būti didžiulė rinka Europoje pagamintoms prekėms“, – kalbėjo jis.

„Kad pradėtume šį kelią į Europos Sąjungą, mums prireikė dviejų revoliucijų, turiu omenyje Oranžinę revoliuciją ir Orumo revoliuciją. Abi šios revoliucijos buvo skirtos Ukrainos prisijungimui prie Europos šeimos, o šis karas lėmė tai, kad mes sumokėjome didžiulę kainą už savo norą tapti Europos šeimos dalimi“, – pridūrė O. Merežka.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė manantis, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų plėsti Liublino trikampio veiklą.

Jis svarstė, kad kurioje nors iš šalių galėtų atsirasti bendras universitetas, skirtas Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos jaunimui.