Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, sako Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

„Kalba eina apie milijonus (eurų – BNS), neaišku tik koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai, ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja. (...) Blogiausia tai, kad kiek mes įvertinam (nuostolių – BNS), tiek dar ateina kitą dieną papildomai“, – ketvirtadienį BNS sakė kas trečią Lietuvos pasėlių hektarą apdraudusios bendrovės vadovas M. Rusteika.

Jo teigimu, gauti pranešimai apie nuostolius 70-yje tūkst. hektarų – beveik trečdalio – draustų pasėlių, kuriuose dar nenuimtas derlius, ploto.

„Didžioji dalis, apie 60 proc. pasėlių jau buvo panašiai nuimta, todėl iš tos dalies, tų 40-ies proc. (gauname pranešimus – BNS). (...) Bet tai yra dar ne galutinai skaičiai, vakar dar buvo 36 tūkst. hektarų, dabar matom jau 70 tūkst. hektarų , tai tas skaičius didėja, nes natūralu, kad ūkininkai negali visi vienu metu pranešti, jie patys turi išsiaiškinti tą informaciją“, – kalbėjo M. Rusteika. 

Ekstremalią situaciją dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros padarinių yra paskelbusios yra Akmenės, Radviliškio, Joniškio ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį teigė, jog ekstremalios situacijos taip pat siekia Trakų, Prienų, Šiaulių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.

Pasak Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, ūkininkai tikisi, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu.

„Tai yra juridinis faktas, kuris atleidžia ūkininkus nuo kai kurių įsipareigojimų, nuo kai kurių įsipareigojimų terminų, pavyzdžiui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes ūkininkai labai daug prisiima įsipareigojimų. Lygiai taip pat ir privačiuose santykiuose – supirkimo sutartys tarp įmonių, paskolų gražinimas“, – BNS sakė I. Hofmanas. 

I. Hofmano ir M. Rusteikos teigimu, audros metu labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – kai kuriose vietovėse ūkininkai prarado ir iki 90 proc. turėto derliaus. 

„Matome, kad labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Tikrai yra problema su jais, nes buvo itin stiprus lietus, o rapsas jau buvo pribrendęs, didelis kritulių kiekis, stiprus vėjas, tai tie rapsai vienas į kitą dar glaudėsi ir taip byrėjo, tuo pačiu ir tie krituliai, dideli lašai“, – sakė M. Rusteika. 

„Labai priklausys, koks bus oras vėliau, nes ar tuos sugulusius pasėlius pavyks nuimti, ar ne. Jeigu bus oras geras ateinančiu metu tai taip, tas žalos mastas mažės, bet jeigu toliau dar prasidės vėl lietūs, tai ta žala bus dar didesnė“, – pabrėžė I. Hofmanas. 

M. Rusteika pridūrė, kad po audros ūkininkai buvo itin susirūpinę ir dėl javų derliaus, tačiau atrodo, kad čia didelių nuostolių neturėtų būti.

„Kalbant apie kviečius tai galime pasakyti, kad šiuo metu nuostolis nėra didelis, tai yra 1-3 procentai, nes šitą situaciją labai puikiai ištaisė saulė ir vėjas, nes augalai nebuvo suplakti ant žemės, kadangi jie buvo pakankamai sausi“, – sakė M. Rusteika. 

Vis dėl to, I. Hofmanas pabrėžė, kad nors javų derlių nuimti  ko gero ir pavyks, smarkiai kris jų kokybė, o tai reikš mažesnes pajamas ūkininkams. 

„Svarbu paminėti, kad tokie lietūs smarkiai gadina javų kokybę. (...) Grūdai praranda kokybę ir jeigu kalbam apie kviečius, tai praranda baltymus, praranda glitumą, praranda saiko svorį, tai reiškia tai, kad grūdai bus žemesnės kokybės, žemesnės klasės. (...) Kuo grūdai žemesnės klasės, tuo už mažiau jie superkami, tai atsilieps ūkininkų pajamoms“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas. 

Anot M. Rusteikos, daugiausia nuostolių ūkininkai patyrė šiaurinėje Lietuvos dalyje. 

„Pietų Lietuvoje kritulių buvo daugiau, bet nuostolio žemdirbiai ten patyrė mažiau, kadangi ūkininkai ten nemažai laukų jau buvo nusikūlę. (...) Matom, kad daugėja pranešimų iš vidurio Lietuvos, nuo Kėdainių pusės, Raseiniai tikrai kilo. Paskui – šiaurė, kur tikrai daugiausia pranešimų, tai buvo šiaurės vakarai ir šiauriniai rajonai, ten prie pasienio su Latvija“, – sakė jis. 

„VH Lietuva“ 2023 metų lapkritį buvo apdraudusi 96 proc. draustinų pasėlių. M. Rusteikos teigimu, šiuo metu bendrovė draudžia apie 560 hektarų pasėlių ploto.

2023 metais ūkininkams bendrovė išmokėjo per 20 mln. eurų išmokų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais (15 mln. eurų). 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.