ŽŪM: po rugpjūčio audros nukentėjo virš 24 tūkst. ha pasėlių

Po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros buvo paveikta daugiau kaip 24 tūkst. hektarų įvairių augalų ir pasėlių plotų, rodo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iš savivaldybių surinkti preliminarūs duomenys.

Ministerijos duomenimis, iki rugsėjo 15 d. informaciją apie ūkininkų patirtą žalą pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių.

„Šiuo metu savivaldybės tik renka pirminius prašymus ir fiksuoja padarytą žalą. Kiek informaciją tiksliai pateikė ūkininkų, pasakyti negalime, taip pat negalime pasakyti, kokia bus bendra suma“, – Eltai nurodė ministerija.

ŽŪM pabrėžia, kad savivaldybės žalos dar nėra galutinai apskaičiavusios, todėl preliminarūs duomenys nuolat kinta.

Pasak ministerijos, tarp labiausiai nukentėjusių teritorijų yra Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Telšių, Trakų, Utenos, Anykščių, Kelmės, Panevėžio, Plungės ir Šakių rajonų savivaldybės.

Labiausiai nuo audros nukentėjo ankštinių kultūrų – pupų ir žirnių – pasėliai. Žala taip pat fiksuota avižų, grikių, vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių miežių bei vasarinių rapsų pasėliuose. Iš daržovių labiausiai nukentėjo bulvės.

ŽŪM teigimu, šiuo metu ūkiuose ir savivaldybėse tebevyksta žalos vertinimo darbai. Parama būtų teikiama pagal Vyriausybės patvirtintą valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, tvarką.

Ministerija pažymi, kad prašymus dėl tokios paramos galima pateikti per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Vyriausybė trečiadienį atšaukė rugpjūčio 26 d. dėl audros padarinių paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Dėl ūkininkų patirtų nuostolių taip pat numatoma kreiptis kompensacijų į Europos Komisiją (EK).

ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. 

Ekstremaliajai situacijai suvaldyti buvo pasitelkta daugiau kaip 400 operatyvinių brigadų ir per 1 tūkst. darbuotojų.

Vyriausybėje taip pat buvo pristatytas vadinamasis „audrų paketas“, kuriame iki 2030 m. numatomi elektros tinklo kabeliavimo, medžių šalinimo ir generatorių pajėgumų didinimo planai, skirti mažinti būsimų stichijų poveikį.