Šešios paros tamsoje – beveik 90 tūkst. eurų į balą: kaimų verslas grįžo į blokados laikus

Šešios paros tamsoje, dešimtys užvertų parduotuvių ir nuostoliai, skaičiuojami dešimtimis tūkstančių eurų. Vien tik vieno prekybos tinklo kaimų parduotuvėms rugpjūčio 22-osios audra kirto beveik 90 tūkst. eurų smūgį: daugiau kaip 35 tūkst. eurų vertės produktų teko išmesti, apie 46 tūkst. eurų pajamų liko neuždirbta, dar tūkstančius surijo generatorių nuoma, kuras ir prastovose likusių darbuotojų atlyginimai. Ir tai – tik vieno verslo ir dar negalutinė sąskaita. Kol šaldytuvuose gedo prekės, o kai kurių kaimų gyventojai liko be vietinės parduotuvės, verslininkai generatorių medžiojo kone kaip deficitinę prekę. Rezervuoji, nuomojiesi priekabą, važiuoji į Kauną – ir grįžti tuščiomis. Pasak verslo atstovų, tai priminė blokados laikų eiles prie duonos. O visą šį chaosą dar labiau kaitino nežinia: ESO žadėti elektros atkūrimo terminai praeidavo, elektra neatsirasdavo, prisiskambinti nepavykdavo, o aiškaus atsakymo, kada verslas pagaliau galės grįžti į darbą, dažnai nebūdavo.

Atmosfera kaito – komunikacijai trūko pajėgumų

ESO duomenimis, audringąjį šeštadienio vakarą Kėdainių rajone elektros sutrikimai paveikė 9,5 tūkst. gyventojų. Ketvirtą parą po audros rajone elektros sutrikimus šalino jau dvigubai daugiau brigadų nei iš pradžių – dvylika. Brigadų darbo lokacijos buvo nuolat peržiūrimos, o pajėgos nukreipiamos į labiausiai paveiktas vietas.

Milžinišku skambučių srautu užverstas ESO penktą parą po siautėjusios stichijos „Rinkos aikštei“ negalėjo pateikti detalios informacijos apie rajono verslui audros padarytą žalą.

„Šiuo metu visi ESO pajėgumai yra sutelkti į elektros tiekimo sutrikimų šalinimą, tiekimo atkūrimo koordinavimą ir klientų užklausų aptarnavimą, todėl šiuo metu neturime galimybės operatyviai išnagrinėti atskirų situacijų aplinkybių.

Nenorime atitraukti elektros tiekimo atkūrimo darbuose dalyvaujančių specialistų nuo jų pagrindinės užduoties – kuo greičiau atkurti elektros tiekimą klientams.

Konkrečias situacijas įvertinsime, kai pagrindiniai audros padarinių šalinimo darbai bus suvaldyti“, – atsakė ESO ir pasidalino bendra informacija apie situaciją Kėdainių rajone.

Šį pirmadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubusią audrą pripažino atitinkančia avarijos kriterijus. Tai leis ESO mokėti kompensacijas nukentėjusiesiems, jei elektros tiekimo atkūrimo darbai užtruko ilgiau nei 72 val.

 

Diskutuos, kaip padėti smulkiajam verslui

Kol elektros vartotojai skendėjo nežinomybėje, nesulaukdami operatyvių žinių iš ESO, savivaldybė patikino informaciją apie situaciją gaudavusi reguliariai – po 2–3 kartus per dieną – ir ja pasidalydavusi savo sklaidos kanaluose.

Savivaldybė „Rinkos aikštei“ patvirtino, jog audra kai kurias rajono gyvenvietes buvo palikusi visai be maisto prekių parduotuvių, pavyzdžiui, Beinaičius, Miegėnus, Pelutavą, Kunionius. Šių parduotuvių veikla, sutrikus elektros tiekimui, buvo visiškai sustabdyta. Šiose vietovėse buvo stengiamasi elektros tiekimą atkurti kuo skubiau.

„Siekiant užtikrinti maisto produktų atsargas, šių kaimų gyventojams pirmiausia į pagalbą skubėjo seniūnijų darbuotojai bei socialiniai darbuotojai. Padėti buvo pasirengę „Kėdainių samariečiai“, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – komentavo Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja ryšiams su visuomene Vilija Mockuvienė.

Transportą turintys gyventojai važiuodavo apsipirkti į gretimus kaimus ar miestą, kitur išsigelbėjimu tapo dukart per savaitę atvykstanti mobili parduotuvė. Transporto neturintiems gyventojams apsirūpinti maistu padėdavo ir kaimynai, giminės.

Kaip teigė V. Mockuvienė, savivaldybės Verslo taryba diskutuos apie paramos priemones mažiems regionų verslams rezerviniams elektros šaltiniams įsigyti.

Neveikė pusė tinklo parduotuvių

„Mini Market“ parduotuvių tinklą valdančios UAB „Sibena“ direktorė Gintarė Alčiauskienė pasidalino, jog ir šeštą parą po audros darbo atnaujinti negalėjo viena parduotuvė, o du padaliniai veikė su vis dingstančia elektra.

Elektros tiekimo trikdžių iš viso patyrė pusė – keturiolika – „Mini Market“ tinklo parduotuvių.

„Keli padaliniai pradėti dirbti galėjo jau kitą dieną – elektros tiekimas buvo atkurtas, tačiau net 11-oje parduotuvių elektros nebuvo beveik visą savaitę, – sakė G. Alčiauskienė. – Visas šias dienas netrūko chaoso. Užregistravę gedimą, vėliau iš ESO gaudavome pranešimą su data, kada atsiras elektra. Ta diena ateina, bet elektros vis dar nėra, o prisiskambinti ir gauti informacijos nepavyksta.

Buvo situacijų, kai mums pranešdavo, kad tam tikrame padalinyje elektra yra, tačiau iš tikrųjų jos nebūdavo, tada vėl registruodavome gedimą.

Buvo ir taip: paleidus vieną padalinį veiklai, vėl dingdavo elektra, tada tekdavo iš naujo ieškoti generatoriaus, nurašyti prekes, atšaukti tiekėjus, kurie turėjo pristatyti greitai gendančius produktus. Blogiausia, kad tokiais atvejais ESO nesuteikdavo informacijos, ar pakartotinis gedimas ilgam. Trūko dialogo.“

Generatorių „loterija“

Siekdami užtikrinti parduotuvių darbą, prekybininkai skubiai puolė ieškoti elektros generatorių, tačiau jų gauti pasirodė ne iš lengvųjų.

„Mūsų darbuotojas, ieškodamas generatorių, perskambino apie dešimt Kėdainių ir Kauno įmonių, – apie situaciją, primenančią ilgą kelionę per kopas, pasakoja G. Alčiauskienė. – Pavyko gauti keletą silpnų generatorių. Tai leido keliuose padaliniuose atnaujinti bent jau kasos darbą. Žmonės galėjo šį tą nusipirkti, tačiau prekyba vyko neapšviestose patalpose.

Per visą šį laiką galingesnių generatorių pavyko gauti tik du. Nebesulaukę jokio ESO atsakymo, kada planuojama atkurti elektros tiekimą, galiausiai vieną generatorių dideliam padaliniui nupirkome.“

Generatorių medžioklė, kurios imtis verslininkai buvo priversti, prilygo loterijai. „Generatoriaus nuomą teko gaudyti kasdien. Pamatai, kad atsirado generatorius, jį rezervuoji, nuomoji priekabą ir skubi į Kauną parsivežti, bet nuvykęs nieko negauni. Tada vėl skambini teirautis, nuvažiavęs randi žmonių, kuriems irgi reikia generatoriaus. Tai priminė blokados laikų eiles prie duonos, – palygina pašnekovė bei atkreipia dėmesį, jog net ir gavus elektros generatorių vargai nesibaigia. – Didelio generatoriaus nuomos kaina parai – apie 100 eurų, o dar kuras. Toks generatorius veikia apie aštuonias valandas. Tai reiškia, kad vos ne tris kartus per parą reikia vis apvažiuoti dvylika skirtingose rajono vietose veikiančių padalinių ir papildyti generatorių kuro atsargas.“

G. Alčiauskienė sako, jog smulkiajam verslui apsirūpinti elektros generatoriais būtų didelis finansinis iššūkis.

„Vienas generatorius, tinkantis mūsų parduotuvei, kainuoja apie 3 000 eurų be PVM. Mums būtų reikėję 14. Tai labai didelė investicija“, – apibendrino UAB „Sibena“ direktorė.

Darbuotojai atlyginimus gaus

Dalyje „Mini Market“ parduotuvių sustabdžius prekybinę veiklą, jų darbuotojai vyko padėti kitų tinklo parduotuvių kolegoms, o kai kurie buvo prastovose.

„Neveikiančių parduotuvių darbuotojus kvietėme į kitas parduotuves, kur reikėjo papildomų rankų neprekybinei veiklai, pavyzdžiui, įrangai išvalyti, prekėms išrinkti ir paruošti utilizuoti, – paaiškina G. Alčiauskienė bei priduria žadanti kreiptis į ESO dėl kompensacijos. – Mažam parduotuvių tinklui ši situacija buvo labai skausminga. Teko masiškai nurašyti šaldytus produktus. Niekada negalvojome, kad galime susidurti su tokio dydžio nuostoliais".
.

Preliminariu skaičiavimu, dėl audros sukelto elektros gedimo utilizuoti teko produktų, kurių bendra vertė – apie 32 000 eurų, dar utilizavimas – apie 4 800 eurų. Per šešias dienas po audros negavome apie 46 000 eurų pajamų. Generatorių nuomai teko skirti 2 500 eurų, generatorių kurui – 1 000 eurų. Prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokestis atsiėjo apie 5 000 eurų. Tai dar nėra galutiniai nuostolių skaičiai.“

UAB „Sibena“ direktorė pasidalijo su komanda sėsianti tartis, kokių sprendimų vertėtų imtis, jei tokia situacija vėl pasikartotų.

„Noriu padėkoti savo šauniai komandai, kuri neskaičiavo laiko, nenuleido rankų ir dėjo visas pastangas, kad situacija būtų suvaldyta tiek, kiek tam buvome pajėgūs“, – akcentavo G. Alčiauskienė.

Turėjo du generatorius

Įvairaus dydžio parduotuvių tinklą valdančio Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo direktorius Rimvydas Rasčiauskas pasidalijo, jog praūžus audrai šeštadienio vakarą elektros nebuvo 12-oje parduotuvių iš 23. Prekybos vietas teko visiškai uždaryti. Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog daugiausia provincijos teritorijoje parduotuves turintis tinklas jau anksčiau buvo įsigijęs du elektros generatorius.

„Šiuos generatorius nusipirkome tam, kad elektros energija galėtume aprūpinti parduotuves, kai ESO atlieka planinio tinklų remonto darbus. Jie mus prieš kelias dienas perspėja, kur, kada ir kiek laiko nebus elektros. Tada elektros tiekimą sėkmingai parduotuvės veiklai užtikrina generatorius. Tokiems atvejams dviejų generatorių mums visiškai pakakdavo, – pabrėžia R. Rasčiauskas. – O po audros pirmiausia stengėmės elektra aprūpinti didesnes parduotuves. Generatoriai buvo pastatyti sekmadienio rytą. Kur generatorių nebuvo, stengėmės, kiek įmanoma, gelbėti prekes iš šaldytuvų ir šaldiklių – pervežėme šaldiklius į kitas artimiausias parduotuves.“

Praėjus šešioms paroms po audros, generatoriumi elektros tiekimas vis dar buvo užtikrinamas Pelutavoje esančiai Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvei.

Pasak R. Rasčiausko, kai kurių uždarytų parduotuvių darbuotojoms teko visą savaitę likti be darbo – jos buvo prastovose, tačiau atlyginimą už šį laikotarpį gaus.

Kreipsis į draudimo kompaniją

Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės buvo apdraustos, todėl įmonė dėl patirtų nuostolių kompensaciją tikisi gauti iš draudimo kompanijos.

„Tikslių nuostolių neįvardysiu. Taip, padaryta žala siekia ne vieną tūkstantį, bet tikėjausi didesnės, – pasidalijo R. Rasčiauskas. – Iškart po audros – sekmadienį – puikiai susitelkė visa darbuotojų komanda. Jų dėka ir pavyko išvengti dar didesnių nuostolių.

Pinigai uždirbami – svarbiausia, kad apsieita be žmonių aukų, – kalbėjo pašnekovas. – Ši audra bus pamoka. Svarstome, kad reikėtų įsigyti dar penkis generatorius, nes klimatas keičiasi ir tokių audrų greičiausiai sulauksime dažniau.“

Gyvulių kasdienybės elektros trikdžiai nesujaukė

Labūnavos žemės ūkio bendrovei elektros tiekimas buvo atnaujintas praėjus keturioms paroms po lemtingojo šeštadienio, tačiau ši situacija sutrikdė tik administracijos padalinio darbą, o ne bendrovės auginamų gyvulių kasdienybę.

„Turime didelį dyzelinį generatorių, kuris elektra aprūpino visą įmonę, tad elektrą turėjome visada, – sako bendrovės direktorius Simonas Greičius. – Jei dirbi gyvulininkystės sektoriuje, privalai turėti generatorių.

Per metus bent porą kartų pasitaiko situacijų, kai, nors ir trumpam, bet tenka generatorių įjungti.“ Pašnekovas primena, jog bendrovė generatorių įsigijo po to, kai ūkis buvo modernizuotas ir čia atsirado melžimo robotai.

„Su robotais melžimas vyksta nepertraukiamai – ištisą parą apvalius metus. Karvės eina tada, kada joms reikia. Taigi čia ir elektrą privalome turėti visada, – paaiškina Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius ir priduria, kad elektros tiekimo trikdžiai po audros šiek tiek paveikė bendrovės administracijos darbą. – Per šį mėnesį investuosime į kabelius – reikės kelių šimtų metrų laidų, kad ir administracijos pastatas tokiais atvejais neliktų be elektros.“

Nors bendrovė elektrą turėjo ir kitų nuostolių nepatyrė, tačiau generatoriaus pagamintos elektros kaina gerokai didesnė.

„Per parą supleškėdavo apie 600 litrų dyzelino, taigi per penkias paras – daugiau kaip dvi tonos. Tai daug pinigų, – reziumavo S. Greičius. – Dėl įdomumo pateikėme paraišką ESO kompensacijai gauti. Vis dėlto esame neeiliniai elektros vartotojai – sunaudojame daug, o prisiskambinti nepavykdavo, pranešimo apie tai, kada planuojama pašalinti elektros trikdžius, irgi nesulaukėme. Matai, kad kaime kažkas jau turi elektrą, o mūsų bendrovė, kuri suvartoja išties didelius elektros kiekius, paliekama be informacijos. Pasigedome supratingumo ir tinkamos komunikacijos.“