Apklausa rodo, kad gyventojai pritaria "Rail Baltica" projektui
Per metus padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai. Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa.
Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad projektas pagyvins turizmo sektorių, dėl jo pagerės susisiekimas su Europa. Dar 50 proc. respondentų mano, kad įgyvendinus projektą pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą. Dėl geresnės krovinių gabenimo veiklos teigiamai nusiteikusių gyventojų skaičius paaugo 4 proc. punktais.
Per metus dukart padaugėjo ir manančių, kad „Rail Baltica“ pagerins karinį mobilumą ir Lietuvos saugumą. Šiuo metu taip mano kas penktas šalies gyventojas (21 proc.), kai prieš metus tokių buvo tik kas dešimtas.
„Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra. Moderni infrastruktūra atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo. Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje bei Europos transporto sistemoje“, – pranešime cituojamas „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Anot apklausos, 77 proc. respondentų nurodė, kad „Rail Baltica“ padės užtikrinti greitesnį ir patogesnį nei dabar regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad įgyvendinus projektą jie patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.
Taip pat padaugėjo respondentų (taip mano 40 proc. apklaustųjų) iš visų „Rail Baltica“ teikiamų naudų kaip svarbiausią naudą išskiriančių ekonominę. 24 proc. vertino socialinę naudą, 54 proc. šalies gyventojų projekto naudą tikisi pajusti asmeniškai.
Trys iš keturių (76 proc.) apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo.
„Spinter Research“ tyrimą atliko 2024 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
