Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. ir to meto kainomis siekė 11,988 mlrd. eurų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, šalies ekonomika liepos-rugsėjo mėnesiais realiai sumenko 0,4 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Kaip jau rašėme, BVP rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį.

Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6 proc. BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams. Per devynis mėnesius šalies BVP padidėjo 3,2 procento. Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP.

Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento.