Žemės ūkio ministerijos bei Tarptautinio regioninės plėtros ir planavimo tyrimų centro „Nordregio“ surengtame seminare „Pramoninės simbiozės potencialo išlaisvinimas: kelias į bioekonomiką Baltijos jūros regione“ politiką formuojančių institucijų, verslo, akademinės bendruomenės atstovai iš Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos aptarė pramoninės simbiozės pažangą bei galimybes Baltijos jūros regione pereiti prie bioekonomikos.

Pramoninė simbiozė – tai inovatyvus požiūris į gamybą, kurio metu įmonės bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį. Šioje partnerystėje vienos įmonės atliekos tampa kitos įmonės žaliava.

Seminare realius bendradarbiavimo projektus, veikiančius Suomijoje, pristatė Janne Rautio, Kemi Digipolis technologijų parko ir žiedinės ekonomikos centro projektų vadovas, o Stina Gottlieb – Švedijos Sotenäs simbiozės centro veiklos modelį. 

Seminaro dalyviams išsiaiškinti sąvokas padėjo Alberto Giacometti iš „Nordregio“, pristatęs studiją „Pramonės simbiozės Baltijos jūros regione temperatūros nustatymas:  atvejai ir rekomendacijos“.  Teresė Škutaitė, Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovė, aptarė antrinių žaliavų panaudojimo situaciją Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos, kaip Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinės srities „Bioekonomika“ bendrakoordinatorės, tikslas yra skatinti bioekonomika grįstus verslo modelius kaimo vietovėse, kurie orientuotųsi į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Apie tokius verslo modelius papasakojo įvairių Latvijos organizacijų atstovai.

Seminare taip pat pasidalinta praktine Baltijos jūros regiono įmonių ir viešųjų institucijų, dalyvaujančių pramoninės simbiozės veiklose, patirtimi. Viena tokių iniciatyvų, skatinančių bendradarbiavimą ir tvarių sprendimų pritaikymą praktikoje, yra Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamas projektas „BioBoosters“. Jo koncepciją – suvesti skirtingus partnerius į bendrą platformą, pristatė  Vilniaus Saulėtekio Tech Parko tarptautinio projekto koordinatorė Lina Stanionytė.

„Šio tarptautinio seminaro dalyviai atsivežė savo įžvalgas ir patirtį, kurios įkvėpė mus diskutuoti apie didesnes pastangas skatinant tvarumą, – sako Žemės ūkio ministerijos viceministrė Laura Ramanauskaitė, – Bioekonomikos principais grįsti verslo modeliai suteikia atsparumo krizinėse situacijose rinkose, padeda sušvelninti klimato kaitos procesus, verčia peržiūrėti ūkininkavimo ir gamybos praktikas, tausiai ir efektyviai naudoti turimus išteklius. Visa tai atveria duris inovacijoms, tvarioms ūkininkavimo praktikoms. Pasidalijimas gerąja patirtimi ir diskusijos yra tas pagrindas, nuo kurio galime pradėti pokyčius“.