Lietuva renka atstovus į Europos Parlamentą

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), sekmadienį 1895-iose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro prie balsadėžių sulaukta 20,93 rinkėjų. Dar 7,41 proc. gyventojų rinkimuose balsavo iš anksto.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Aktyviausia šiais metais vykusiuose rinkimuose buvo Šalčininkų rajono savivaldybė, kurioje balsavo 45,57 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Visagino savivaldybė. Ten savo balsą atidavė tik 15,54 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Šiemet kandidatų sąrašus į EP Lietuvoje kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Ką rinkėjai deleguos į EP penkerių metų kadencijai, paaiškės rinkimų vidurnaktį, paskelbus balsavimo rezultatus VRK puslapyje.

ELTA primena, kad prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.

Gauta 30 pranešimų dėl pažeidimų

Sekmadienį šalyje renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą, rinkimus stebinti organizacija „Baltosios pirštinės“ sako iki vidurdienio gavusi 30 pranešimų apie galimus pažeidimus.

„Šiuo metu esame gavę 30 pranešimų. Bent trečdalis jų yra nepasitvirtinę, likusią dalį dar tiriame“, – Eltai nurodė „Baltųjų pirštinių“ biuro atstovas Tomas Kačiukevičius.

Organizacijos atstovo teigimu, beveik visi pranešimai apie pažeidimus yra susiję su politine reklama –tiek agitacijos draudimo laikotarpiu, tiek spausdinta reklama, taip pat reklama socialinėje medijoje.

„Šiuo atvejus dar tiriame, ir jeigu matysime, kad yra pakankamai rimtų atvejų, perduosime skundus VRK“, – pridūrė jis.

Video