Oro kokybė svarbi ir ūkiui: kokia situacija Lietuvoje buvo 2024-aisiais?
Nors 2024 m. aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo šiek tiek prastesnė negu 2023 metais, kadangi daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių nustatytos didesnės teršalų koncentracijos, ilgalaikės tendencijos išlieka teigiamos: oro tarša šalyje mažėja, o oro kokybės rodikliai vis rečiau viršija galiojančias normas, rodo Aplinkos apsaugos agentūros apibendrinti duomenys.
Aplinkos oro būklė pagal konkrečius teršalus
Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną iš stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių (OKT) atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Visoje Lietuvoje šiuo metu tokių stočių yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
Kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija OKT stotyse 2024 metais neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2023 m., metinis vidurkis daugelyje stočių buvo didesnis arba nepakito. Tačiau vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) duomenis, šio teršalo koncentracija didėja Kauno Noreikiškių ir kaimo foninėje Žemaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – stebima mažėjimo tendencija.
Atskiromis dienomis ar ilgesniais periodais oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas visoje šalies teritorijoje – didžiausias KD10 paros vidurkis tyrimų stotyse siekė iki 136 μg/m3. Tačiau reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus nepažeistas jokioje stotyje. Tokių atvejų buvo nustatyta nuo 1 iki 21 dienos. Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus užfiksuota šiltuoju metų laiku (balandžio-rugsėjo mėn.). Pagrindinės aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis priežastys - transportas ir pakeltoji tarša, statybos ir kelių remonto darbai.
Lietuvoje buvo fiksuoti ir keli padidėjusio aplinkos oro užterštumo epizodai, kuriuos lėmė iš kitų regionų atneštos tolimosios pernašos. Tokiais atvejais dažniausiai padidėja kietųjų dalelių KD10, retkarčiais išauga ir kitų teršalų koncentracijos aplinkos ore. Ryškiausi tolimųjų oro teršalų pernašų epizodai 2024 metais užfiksuoti balandžio mėnesį (dėl dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos) ir rugsėjį (dėl atneštų teršalų iš Baltarusijos, kur degė miškai, durpynai).
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija neviršijo ribinės vertės (20 µg/m3). Smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija visose oro kokybės tyrimų stotyse buvo didesnė nei ankstesniais metais. Nepaisant to, vertinant 2007-2024 m. laikotarpio duomenis, KD2,5 koncentracijos svyravimai tyrimų stotyse rodo mažėjimo tendenciją, nors Žemaitijos stotyje šio teršalo koncentracija aplinkos ore didėja. Didžiausios KD2,5 koncentracijos buvo fiksuojamos šaltuoju periodu, daugiausia kovo ir rugsėjo mėnesiais, mažiausios – liepos mėnesį.
Azoto dioksido (NO2) vidutinė metinė koncentracija miestų stotyse ribinės vertės neviršijo. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) matavimų duomenis, daugelio miestų OKT stotyse stebima NO2 mažėjimo tendencija. Vis dėlto Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės plento stotyse ilguoju periodu pastebėta koncentracijos didėjimo tendencija.
Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) duomenis, miestų ir kaimo foninėse tyrimų stotyse stebima ozono koncentracijos mažėjimo aplinkos ore tendencija. Tačiau Panevėžio Centro OKT stotyje – šio teršalo didėjimo tendencija.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų stotyje. Be to, vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) duomenis, benzo(a)pireno koncentracijoms būdingos mažėjimo tendencijos. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kai daugiausia jo į aplinkos orą patenka deginant kietąjį kurą (medieną, briketus, akmens anglį, durpes, kt.) namų šildymui ir naudojant pasenusius, neefektyvius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) matavimų duomenis, stebima daugelio šių teršalų mažėjimo tendencija, tik sieros dioksido koncentracija aplinkos ore pastaraisiais metais didėja.
Griežtesni reikalavimai oro kokybei - nuo 2030 m.
2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojo Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, pagal šią direktyvą išplėsti ir sugriežtinti reikalavimai oro kokybės matavimams, vertinimui, modeliavimui ir valdymui. Aplinkos oro kokybės direktyvoje atnaujinami oro kokybės standartai vienuolikai oro teršalų: kietosioms dalelėms (KD2,5 ir KD10), azoto dioksidui (NO2), sieros dioksidui (SO2), ozonui (O3), anglies monoksidui, benzenui, benzo(a)pirenui, arsenui, kadmiui, nikeliui. „Lietuvai aktualu, kad naujojoje direktyvoje perpus sumažintos pagrindinių oro teršalų - kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2) - metinės ribinės vertės bei nustatomi pavojaus, informavimo slenksčiai, taip pat daugeliui teršalų atsiranda paros ribinės vertės“, - sako V. Bimbaitė.
Panašūs straipsniai
Video
