Tyrimas: lietuviai maisto produktams taupo kaip latviai ir estai
Naujausias vieno prekybos tinklo tyrimas atskleidžia, kad nors bendrai Baltijos šalių pirkėjai siekia sutaupyti ir apsipirkti pigiau – ypač perkant maisto produktus, lietuviai išsiskiria ypatingu dėmesiu produktų sudėčiai, o tai signalizuoja apie augantį susidomėjimą sveikesne mityba ir aukštesnės kokybės produktais. Pasak prekybos tinklos generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus, visi pirkėjai prioritetą teikia nuolaidoms.
Lietuviai taupo nuosekliausiai
Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenimis, didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų kasdien stengiasi sumažinti išlaidas ir taupyti. Daugiau kaip pusė respondentų (51 proc. Latvijoje, 54 proc. Estijoje, 55 proc. Lietuvoje) nuolat ieško, kaip sutaupyti, tačiau, palyginti su ankstesne apklausa, Latvijoje ir Estijoje taupančiųjų dalis gerokai sumažėjo.
Maisto produktų kategorijos, kurioms taupoma, yra panašios visose trijose šalyse, tačiau skiriasi produktų pozicijos. Dažniausiai gyventojai mažina išlaidas saldumynams ir užkandžiams (42 proc. Lietuvoje, 44 proc. Latvijoje, 45 proc. Estijoje), delikatesams (31 proc. Lietuvoje, 37 proc. Latvijoje, 42 proc. Estijoje), kulinarijos gaminiams (29 proc. Lietuvoje, 32 proc. Latvijoje, 41 proc. Estijoje), konditerijos gaminiams (28 proc. Lietuvoje, 29 proc. Latvijoje, 29 proc. Estijoje). Šiek tiek mažiau taupoma sultims, kitiems nealkoholiniams gėrimams, mėsai ir mėsos gaminiams.
Pasak prekybos centro vadovo, nors maistas yra pirmo būtinumo prekė, pirkėjai kasdien ieško būdų sutaupyti: „Pirkėjams labai svarbu akcijos ir nuolaidos, taip pat jie dažnai perka oranžine etikete žymimus maisto produktus, kurie yra besibaigiančio galiojimo, tačiau dar puikiai tinka vartojimui. Dažniausiai tokius produktus perka Estijos (45 proc.), Latvijos (29 proc.) ir kiek mažiau – Lietuvos (27 proc.) gyventojai.“
Kam išlaidaujama daugiausia?
TOP 3 kategorijos, kur gyventojai stengiasi sutaupyti visose Baltijos šalyse, yra maisto produktai (40 proc. Latvijoje, 39 proc. Estijoje, 36 proc. Lietuvoje), laisvalaikis bei pramogos (26 proc. Lietuvoje, 35 proc. Latvijoje, 37 proc. Estijoje), drabužiai ir avalynė (33 proc. Latvijoje ir Estijoje, 34 proc. Lietuvoje).
Lietuvos gyventojai statistiškai rečiau nei latviai ar estai minėjo laisvalaikio ir pramogų išlaidas: jiems taupoma kur kas mažiau nei kitose dviejose šalyse. Palyginti su ankstesne apklausa, Baltijos šalių gyventojai rečiau taupė maistui ir drabužiams, avalynei ir aksesuarams.
Pasak V. Lukoševičiaus, pastebima, kad lietuviai maistui daugiau savo biudžeto skiria prieš didžiausias metų šventes: perka delikatesus, mėgstamus ar rečiau vartojamus produktus. Tai patvirtina ir tyrimo duomenys – vidutiniškai ketvirtadalis Baltijos šalių pirkėjų prisipažino, kad per šventes dažnai sau leidžia pasimėgauti.
„Tačiau tik 12 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje gali sau leisti įprastomis dienomis nusipirkti brangesnius, geresnės kokybės ar rečiau vartojamus maisto produktus, nelaukdami švenčių. Lietuvoje tokių respondentų dalis yra dvigubai didesnė nei minėtose šalyse – 24 proc.“, – pastebi jis.
Jis pažymi, kad prekės pigumas šiuo metu pirkėjams yra svarbiausias kriterijus. Vidutiniškai šiek tiek daugiau nei penktadalis Baltijos šalių gyventojų nėra linkę mokėti daugiau už jiems žinomą maisto produktą, mėgstamą gamintoją, ilgesnį tinkamumo vartoti terminą ar kitą svarbų kriterijų, palyginti su parduotuvėje esančia pigesne šio produkto alternatyva.
Uždirbantys daugiau taip pat ieško akcijų
V. Lukoševičius pažymi, kad daugiau uždirbantys žmonės taip pat taupo. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (48 proc.) daugiausiai uždirbančių (nuo 1501 Eur ir daugiau) respondentų stengiasi kasdien apsipirkti pigiau. Anot jo, prieš kelerius metus prasidėjusi sparti infliacija privertė atsigręžti į apsipirkimo būdus ir gaunančius didesnes nei vidutines pajamas, tad visi šiuo metu atėję į parduotuvę galvoja apie vertę, kurią gauna už savo pinigus.
Panašūs straipsniai
Video
