Lazdijų krašto tradicijas puoselėjantys entuziastai pasistengė, jog gilias šaknis turinti, unikali arimo arkliais tradicija buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Puoselėjant šią tradiciją, plėtojant projektus, dabar bus galima sulaukti ir tam tikros finansinės paramos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šį pavasarį papildė vienuolika reiškinių – bendruomenių puoselėjamos tradicijos ir jas išsaugančios veiklos. Tarp jų ir Lazdijų krašto arimo arkliais tradicija. Sąvade sutilpo tiek visuotinai Lietuvoje, tiek nedidelėse vietos bendruomenėse praktikuojamos tradicinės veiklos.

Naujai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 28 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje.

„Dzūkų žinios“ jau ne vieną kartą pasakojo apie Lazdijų kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Ingridos Neverdauskienės pastangas, rengiant būtinus dokumentus, kad arimo arkliais tradicija Lazdijų rajone būtų įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Ingridos iniciatyva praėjusių rudenį Pakirsniuose vyko rudeninio arimo arkliais talka. Algimanto Antano Macionio idėją surengti rudeninį artojų, ariančių arkliais, susibūrimą palaikė apie trys dešimtys artojų, kuriuos draugėn subūrė Mantas Sujeta.

Kaip teigė I. Neverdauskienė, šio renginio tikslas buvo išsaugoti ir populiarinti arimo arkliais tradicijas, kad jos gyvuotų toliau, kad tai taptų išskirtiniu Lazdijų krašto ženklu, taip pat renginio metu parengti būtiną vizualinę medžiagą, kad ši veikla būtų įtraukta į minėtą sąvadą.

Lazdijai garsėja „Pirmosios vagos“ švente, kur artojai varžosi dėl nugalėtojo titulo, o arimo talka buvo jaukus, nekonkurencinis artojų susibūrimas, kurio metu ariamas laukas, o paskui jis užsėjamas rugiais.

Lazdijų rajone yra artojų, kurie arimo arkliais paslaptis paveldėjo iš senelių ir tėvų ir jas toliau perduoda savo vaikams ir anūkams. Arimas mūsų kultūroje buvo labai svarbi veiklos sritis – šeimos maitintojo darbas, todėl lietuvių tautosakoje yra daug posakių, susijusių su arimu.

„Norime išsaugoti gyvąją patirtį, organizuoti edukacijas, saugoti savo savivertę. Jei ši tradicija bus įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, turėsime parengti veiklos planą penkeriems metams ir visokeriopai plėtoti šią tradiciją“, – praėjusį rudenį kalbėjo I. Neverdauskienė.

Jos svajonės išsipildė, arimas arkliais rado vietą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade, todėl ši tradicija mūsų krašte bus dar labiau puoselėjama, turėtume sulaukti naujų, prasmingų renginių.