Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojami žalieji tiltai. Tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kai jie kerta geležinkelio liniją. Specialistai sutaria, kad žalieji tiltai – palankiausia aplinkai ir efektyvi priemonė, užtikrinanti saugią gyvūnų migraciją.

Be žaliųjų tiltų, „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos numatoma pastatyti 30 požeminių praėjimų smulkiems ir vidutiniams gyvūnams, 6 upių tiltus pritaikyti gyvūnų migracijai, planuojamos 4 kūdros varliagyviams. Nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos planuojami 23, atkarpoje Kaunas–Vilnius – 40 požeminių praėjimų įvairių dydžių ir rūšių žvėrims.

Kaunas–Latvija ruože, į kurį papuola ir Panevėžio rajonas, planuojama įrengti 7 žaliuosius tiltus, 30 požeminių praėjimų smulkiems ir vidutiniams gyvūnams bei 6 upių tiltus, pritaikytus gyvūnų migracijai bei 4 kūdras varliagyvių buveinių stiprinimui.

Europos geležinkelių ir kelių infrastruktūroje žalieji tiltai – dažnas reiškinys. Jis, be kita ko, prisideda prie Europos Sąjungos aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Apsaugant žmones ir gyvūnus nuo patekimo į geležinkelio infrastruktūros teritoriją, „Rail Baltica“ linija bus aptverta 2,2–2,7 m aukščio tvirta tvora. Be to, reikalinga sudaryti sąlygas gyvūnams laisvai ir saugiai kirsti geležinkelį per antžeminius praėjimus arba pralaidas. Tuo atveju, jei gyvūnas netyčia patektų į aptvertą ruožą, jis galėtų saugiai pasišalinti per tvoroje įrengtus gyvūnų pabėgimo įrenginius: vienvėrius vartelius arba nušokimo rampas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.