Kam nėra tekę matyti žaibo? Tačiau stebėti, kaip dega nuo jo užsiliepsnojęs medis – jau visai kas kita. Būtent tokį vaizdą prieš porą dienų teko matyti Kėdainių ir Kauno rajonų ugniagesiams, kurie gesino už Labūnavos esančiuose laukuose užsiliepsnojusį didžiulį klevą. Beje, nors medis ir buvo užgesintas, kitą dieną jis vėl ėmė degti, tad ugniagesiams teko grįžti ir vėl jį gesinti.
Trenkė vakare

Liepos 11 dieną 18 val. 06 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijoje, važiuojant už Labūnavos Kauno link, parke dega didelis medis. Žmonės pranešė, kad medis dega atvira ugnimi.

Kadangi Pramonės ugniagesių komanda talkininkavo Kėdainių ugniagesiams mieste šalinant P. Lukšio gatvėje nuvirtusius medžius, į įvykio vietą pasiųsta Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos Vandžiogalos ugniagesių komanda ir Josvainių ugniagesių komanda.

Degė atvira ugnimi

Gelbėtojams atvykus, paaiškėjo, kad Nevėžio gatvėje atvira liepsna dega 20 metrų aukščio ir 2 metrų skersmens klevas. Ugniagesiai malšino ugnį vandeniu. Jie tiesiog liejo medį. Po kurio laiko nei liepsnos, nei dūmų nebuvo matyti.

Konstatuota, kad ugnis užgesinta.

Skubėjo vėl

Kitą dieną, lapkričio 12-ąją, 10 val. 39 min. pagalbos centre ir vėl gautas pranešimas, kad už Labūnavos laukuose vėl dega vakar degęs medis.

Į įvykio vietą išsiųstos Pramonės ir Josvainių ugniagesių komandos. Joms atvykus paaiškėjo, kad medis vėl užsidegė. Ugniagesiai ir vėl medį užgesino.

Kirto žaibas

Beje, konstatuota, kad į seną, didelį medį trenkė žaibas. Toks atvejis labai retas, mat žaibas Lietuvoje dažniausiai trenkia į ąžuolą, tuopą, guobą ar eglę. Visoje Europoje žaibas labai retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.

Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai pažymi, kad tokie žaibų išlydžiai gali būti labai pavojingi ir net pražūtingi.

Būtent tądien Lietuvoje praslinko audra, pasižymėjusi nemažu žaibų išlydžių skaičiumi, kurie trenkė tiesiai į žemę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba turima žaibų aptikimo sistema medžius padegusius žaibo išlydžius užfiksuoja. Tai buvo teigiamo krūvio išlydis. Tokio krūvio išlydžių Lietuvoje buvo užfiksuota ir daugiau, taigi žaibai bent trumpam galėjo uždegti ir daugiau medžių.

Pačios pavojingiausios

Nors įprastai daugelis perkūnijų įvyksta debesyse (debesis–debesis), tačiau teigiamo krūvio debesis–žemė tipo perkūnijos yra pačios pavojingiausios: sukelia gaisrus, mirtinai nutrenkia žmones ar besiganančius gyvulius, pažeidžia elektros linijas.

Šią vasarą tai jau ne pirmas atvejis Lietuvoje, kuomet žaibas padega medį. Ilgametę patirtį turintys Kėdainių ugniagesiai taip pat prisimena panašių atvejų mūsų rajone. Mūsiškiams ugniagesiams netgi yra tekę supjaustyti medį, nes degė jo išdžiūvusi šerdis ir smilkimo suvaldyti kitaip nebuvo įmanoma.