Apdulkintojai – bitės, vapsvos, musės, drugeliai, vabalai ir kiti vabzdžiai, kurie apvaisina augalus, yra labai svarbi ekosistemų dalis. Be jų ekosistemos negalėtų tinkamai funkcionuoti, o žmonėms kiltų problemų apsirūpinant maistu, nes nuo apdulkinimo priklauso maždaug 88 proc. žydinčių pasėlių ir laukinių augalų. Pasaulyje apdulkintojų gausa mažėja, kai kurioms jų grupėms kyla išnykimo grėsmė.

Nyksta dėl klimato kaitos ir intensyvaus ūkininkavimo

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad Lietuvoje situacija nėra tokia bloga, tačiau taip pat turime pasirūpinti minėtų vabzdžių rūšių apsauga. Neigiamą poveikį joms daro klimato kaita, invazinių rūšių plitimas, o ypač intensyvus ūkininkavimas, žemės paskirties pasikeitimas, buveinių praradimas. Taip pat pernelyg gausus ar netinkamas cheminių medžiagų, tarp jų insekticidų, herbicidų ir fungicidų naudojimas kenkėjams naikinti žemės ūkyje.

Apdulkintojai kenčia ir dėl urbanizacijos, nes keičiasi vabzdžių ir augalų bendrijos, jų sąveika. Dėl pakitusių miesto mikroklimato sąlygų, lyginant su aplinkui esančia neurbanizuota teritorija, sąmoningos naujų rūšių introdukcijos, natūralių pievų, šlapynių ir dirvožemio plotų praradimo, taip pat intensyvaus miestų plėtimosi mažėja augalų ištekliai, keičiasi apdulkinimo procesas.

Viena gausiausių apdulkintojų grupių yra bitės. Daugelyje šalių bičių populiacija sparčiai mažėja, net iki 40 proc. Lietuvoje labiausiai paplitusių didelėmis šeimomis gyvenančių naminių bičių medunešių, kurias žmonės laiko aviliuose, šeimų skaičius kol kas kasmet auga populiarėjant bitininkystei. 2022 m. šalyje buvo 216, 5 tūkst. bičių šeimų, 2021 m. jų buvo priskaičiuojama 209, 1 tūkst.

Yra dar kelios gamtoje gyvenančių bendruomeninių bičių rūšys, pavyzdžiui, kamanės. Kitos laukinės Lietuvoje gyvenančios bitės yra pavienės, jų priskaičiuojama apie 350 rūšių. Skirtingų rūšių pavienės laukinės bitės apdulkina tik tam tikrus augalus, todėl be jų kai kurių ekosistemų funkcionavimas taptų sudėtingas, tam tikros augalų ir nuo jų priklausomų gyvūnų rūšys išnyktų.

Bandoma atkurti lietuviškų tamsiųjų bičių populiaciją

Šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke bandoma atkurti lietuviškų tamsiųjų bičių populiaciją. Apie 2000-2005 m. galvota, kad tamsioji bitė jau išnyko, tačiau 2017 m. pradėjus tyrimus, paaiškėjo, jog ši rūšis išlikusi. Į nacionalinį parką perkeliamos kaimuose vis dar išlikusios šių bičių šeimos.

Mokslininkų nuomone, vietinės tamsiosios medunešės bitės yra vertingos gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šio genetinio ištekliaus išsaugojimas ir gausinimas, atrenkant geriausias savybes, labai svarbūs bitininkystės ateičiai.

Jau įkurta laboratorija bičių dirbtiniam dauginimui ir tyrimams. „Lietuvos tamsioji bitė“ asociacija laboratorijoje pradės veiklą jau kitąmet, daugins motinėles ir platins jas vietos gyventojams, o šie, už pasirinkimą auginti tamsiosios bitės šeimą, gaus 178 Eur paramą pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo priemonę, numatytą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane.

Suformuoti žydinčios vejos lopinėlį gali kiekvienas

Gamtininkai primena, kad būtina sąlyga vabzdžiams apdulkintojams klestėti yra jiems tinkamos buveinės, pavyzdžiui, pievos. Atkurti natūralias pievas – sudėtingas procesas, tačiau prisidėti prie to, kad aplinkoje atsirastų vabzdžiams apdulkintojams reikalingų žydinčių augalų, gali kiekvienas gyventojas, turintis sodą, kaimo sodybą ar privatų sklypą ir jame suformavęs žydinčios vejos lopinėlį.

Jame reikėtų pasėti laukinių žydinčių žolių sėklų, jei vejoje jau auga pievoms būdingų augalų, atsisakyti dažno pjovimo. Nors vabzdžių apdulkintojų populiacijoms svarbiausias kaimo vietovių vaidmuo, vis labiau pripažįstama ir miestų bei priemiesčių svarba stiprinant jų buveines. Parkai, sodai, kiemai gali tapti bičių prieglobsčiu, sudaryti sąlygas joms plisti urbanizuotose vietovėse.

ES įpareigojo imtis priemonių apdulkintojams išsaugoti

Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis. Europos Komisija šių metų pradžioje paskelbė komunikatą „Naujas apdulkintojų politikos kursas“, kuris padės kovoti su nerimą keliančiu apdulkintojų vabzdžių skaičiaus mažėjimu Europoje ir iki 2030 m. sustabdyti jų nykimą. To rekomenduojama siekti geriau saugant rūšis ir buveines.

Komunikate numatyta, kad Europos Komisija iki 2026 m. baigs rengti apdulkintojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, išsaugojimo planus ir nustatys pagal Buveinių direktyvą saugomoms buveinėms būdingus apdulkintojus, į kurių išsaugojimą valstybės narės turės atsižvelgti. Taip pat parengs apdulkintojams skirtų ekologinių koridorių tinklo planą, skatins atkurti buveines žemės ūkio kraštovaizdžiuose, remiant apdulkintojams palankų ūkininkavimą, mažinant pesticidų naudojimą.

Numatytos priemonės, kurios padės apdulkintojams išvengti neigiamo klimato kaitos, invazinių svetimų rūšių poveikio. Taip pat bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų nykimą, priežastis ir padarinius. Bus sukurta nuodugnios stebėsenos sistema, remiami moksliniai tyrimai ir vertinimas.

Nors naujasis EK komunikatas „Naujas apdulkintojų politikos kursas“ pirmiausia yra skirtas laukinių apdulkintojų išsaugojimui, naminių bičių apsaugos svarba yra ne ką mažesnė. 2023-2027 m. Lietuvos bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. eurų finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln. eurų.

2022 m. Europos Komisija pateikė Reglamento dėl gamtos atkūrimo pasiūlymą, kuriuo siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus. Pasiūlyme numatytas įpareigojimas valstybėms narėms sustabdyti apdulkintojų nykimą ir pasiekti jų populiacijų didėjimo tendenciją. Tai bus grindžiama apdulkintojų stebėsenos metodu, kuris dar bus nustatytas.

Priėmus reglamentą, Lietuva turės prisidėti prie apdulkintojų apsaugos, atlikti reguliarų jų būklės monitoringą, skaičiuoti pievų drugių indeksą, imtis kitų priemonių siekiant apdulkintojų populiacijų didėjimo.