Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
Prie lauko kavinės staliuko nutupia dryžuotas vabzdys ir pokalbis akimirksniu nutrūksta – kažkas jau traukia ranką, kažkas šoka iš vietos. Instinktas veikia vienodai, nepriklausomai nuo to, kas iš tikrųjų atskrido, tačiau ne kiekvienas geltonai ir juodai dryžuotas vabzdys gali įgelti, o net ir galintis tai padaryti nebūtinai ieško progos pulti. Vasaros pabaigoje, kai širšių kolonijos pasiekia gausos piką, svarbiau suprasti, kada vabzdys iš tiesų tampa pavojingas ir kaip elgtis aptikus jo lizdą.
Ne visi dryžuoti vabzdžiai vienodai pavojingi
Lietuvoje gyvena ne viena širšių rūšis, o dalies jų įgėlimai gali būti pavojingi žmogui, sako biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
„Bites žmonės paprastai atpažįsta nesunkiai, tačiau su kitais geltonai ir juodai dryžuotais vabzdžiais daugiau painiavos. Pavyzdžiui, žiedmusės savo išvaizda primena širšes, nors geluonies apskritai neturi ir žmogui nėra pavojingos. Kita vertus, gerokai už vapsvą stambesnis širšuolas dėl savo dydžio dažnai atrodo grėsmingas, tačiau tai nereiškia, kad jis agresyvesnis. Tiesa, širšės ir širšuolai gali gelti ir tą daryti net kelis kartus, nes nepalieka geluonies, tačiau žmogaus be priežasties paprastai nepuola“, – pastebi L. Grigaliūnas.
Kodėl vasaros pabaigoje širšių aplink mus padaugėja?
Vasaros pabaigoje gali atrodyti, kad širšės tampa įkyresnės ar net agresyvesnės, nors dažnai jos tiesiog atkakliau ieško maisto. Artėjant rudeniui keičiasi jų kolonijos gyvenimo ciklas ir maisto poreikiai – širšėms reikalingi angliavandeniai: jas ypač traukia prinokę vaisiai, įvairūs gėrimai ar kiti saldūs maisto produktai.
Yra ir kita priežastis, pavasarį, peržiemojusi motinėlė pradeda kurti naują lizdą ir auginti pirmąsias darbininkes, o visą vasarą kolonija plečiasi. Rugpjūtį ir rugsėjį ji pasiekia savo piką – viename lizde gali gyventi šimtai ar net tūkstančiai vabzdžių.
Ką daryti, jei širšės puola?
Įdomu tai, kad tyrimai su kai kuriomis širšių rūšimis parodė jų gebėjimą vizualiai atskirti individus ir įsiminti sudėtingus vaizdinius. Vis dėlto tai nereiškia, kad prie namų gyvenanti širšė įsimins konkretų žmogų ir kitą kartą jį atpažinusi puls.
Kur kas svarbiau tai, kaip vabzdžiai reaguoja į čia ir dabar jaučiamą grėsmę. Ypač aktyviai jie gina savo lizdą.
„Bendruomenėje gyvenančios širšės bendrauja tarpusavyje išskirdamos specifines medžiagas, kurios padeda reaguoti ir pavojaus metu – jos praneša viena kitai, kad laikas gintis, todėl prie lizdo nereikėtų mosuoti rankomis, nes staigūs judesiai gali išprovokuoti širšių puolimą. Jei jos puola, stenkitės kuo greičiau pasitraukti į uždarą erdvę: įsėskite į automobilį ar pasislėpkite kitoje uždaroje vietoje, kur širšės negalės patekti“, – pataria L. Grigaliūnas.
Kodėl geriau nešalinti lizdo pačiam?
Širšių lizdai – tikras inžinerijos stebuklas, jie pagaminti iš sukramtytos medienos, sumaišytos su seilėmis, kuri virsta popieriaus struktūra su daugybe sluoksnių ir koridorių.
„Didžiausias lizdas, kurį teko nukabinti per savo darbo patirtį, buvo didesnis nei 10 litrų kibiras. Įdomu, kad lizdai ne visada būna apvalūs – pasitaiko ir plokščių konstrukcijų. Juos galima aptikti balkonuose, palėpėse, po daugiaaukščio namo skarda, inkiluose, iš automobilio padangos padarytose supynėse ir net paliktame lauko krepšyje“, – pasakoja biologas.
Pavojingiausiais L. Grigaliūnas vadina atvejus, kai lizdas įsikuria mokyklų, darželių teritorijose ar šalia populiarių poilsiaviečių.
„Niekada nerekomenduojama patiems šalinti lizdų – bandymas lizdą naikinti savarankiškai gali išprovokuoti masinę jį ginančių širšių reakciją. Norint tai atlikti saugiai, reikia išmanyti širšių biologiją, turėti tinkamą aprangą, įrangą ir kt. Kitu atveju lieka didelė rizika būti smarkiai sugeltam. Įgėlimas paprastai sukelia skausmą ir patinimą, o alergiškiems žmonėms gali sukelti sunkią alerginę reakciją, kuri gali būti pavojinga gyvybei“, – sako ekspertas.
Lauko terasose, poilsio zonose ir kitose vietose, kur širšės dažnai skraido arti žmonių, galima naudoti specialias netoksiškas gaudykles – jose esantis jaukas privilioja vabzdžius ir padeda sumažinti jų skaičių aplink žmones.