Kaip suteikti paramą jos nesuteikiant: ydinga tvarka kelia klausimų

Rugsėjo 1–28 dienomis ūkininkai vėl galės teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiam kvietimui numatyta 18,26 mln. eurų, iš kurių iki 10,4 mln. eurų – daugiau kaip pusė viso biudžeto – tenka Sostinės regiono projektams.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aiškina, kad tai nėra papildomai Sostinės regionui skirtos lėšos. Priešingai – tai beveik visas ankstesniais kvietimais nepanaudotas šiam regionui numatytas finansavimas. Vis dėlto ministerijos pateikti duomenys rodo, kad per daugiau nei pusę programinio laikotarpio Sostinės regione patvirtinta vos 846 tūkst. eurų paramos – apie 7,5 proc. šiam regionui numatytų lėšų.

Daugiau kaip 10 mln. eurų – ne naujas finansavimas

„Agrobite.lt“ kreipėsi į ŽŪM, prašydama paaiškinti, kuo remiantis nuspręsta šių metų kvietime Sostinės regionui skirti iki 10,4 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad toks finansavimo dydis nėra naujai apskaičiuotas poreikis.

„Lėšos ir jų paskirstymas regionams nustatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, t. y. per visą programinį laikotarpį 20 proc. šiai priemonei skirtų lėšų turi būti panaudota Sostinės regione ir 80 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“, – nurodo ministerija ir priduria, kad šių metų 10,4 mln. eurų suma susidarė paprastai: „2026 m. Sostinės regionui skirtas lėšas sudaro dar nepanaudotas šiam regionui skirtas lėšų likutis“.

Ministerijos pateikti duomenys rodo, kad per visą 2023–2027 m. laikotarpį Sostinės regionui šiai priemonei numatyta 11,2 mln. eurų. Tačiau 2023–2025 m. patvirtinta tik 846 tūkst. eurų paramos. Tai reiškia, kad iki šiol panaudota vos apie 7,5 proc. viso Sostinės regionui numatyto finansavimo, o nepanaudotas likutis siekia 10,4 mln. eurų. Būtent ši suma ir perkeliama į šių metų kvietimą.

Paraiškų buvo, tačiau finansavimą gavo ne visos

Ministerijos pateikti duomenys leidžia įvertinti ir praėjusių metų kvietimo rezultatus. 2025 m. Sostinės regione buvo pateiktos septynios paraiškos, kuriose prašyta apie 3,8 mln. eurų paramos. Vis dėlto finansavimas skirtas tik dviem projektams, kurie ir sudaro 846 tūkst. eurų.

ŽŪM plačiau nekomentuoja, kodėl iš septynių paraiškų patvirtintos tik dvi ir kokios priežastys lėmė tokį rezultatą. Be to, ši parama dar nėra išmokėta, nes projektai šiuo metu įgyvendinami.

Atsižvelgus į ankstesnių metų rezultatus, natūraliai kyla klausimas, ar per šį kvietimą pavyks panaudoti beveik visą per ankstesnius trejus metus nepanaudotą finansavimą.

„Sprendimai dėl tolimesnio nepanaudotų lėšų panaudojimo bus priimami pasibaigus 2026 m. paraiškų surinkimui, įvertinus faktinius lėšų likučius regionuose“, – atsako ŽŪM, neatskleisdama, ar lėšos būtų perskirstytos kitam regionui, ar grąžintos į bendrą programos biudžetą.

Taigi tik pasibaigus šių metų kvietimui paaiškės, ar regionui numatytas finansavimas atitiko realų investicijų poreikį.

Lengvatinės paskolos nesudomino – gauta tik viena paraiška

Dar vienas pokytis laukia lengvatinių paskolų srityje. Praėjusių metų kvietime šiai priemonei buvo numatytas atskiras finansavimas, tačiau susidomėjimas buvo itin mažas.

„2025 m. pagal šią priemonę buvo gauta 1 paraiška lengvatinei paskolai. Kadangi priemonė nesulaukė planuoto susidomėjimo, 2026 m. buvo atliktas Strateginio plano pakeitimas ir paskoloms skirtos lėšos buvo perskirstytos dotacijoms pagal šią priemonę. Todėl šiuo metu kreiptis lengvatinės paskolos pagal šią priemonę nebegalima“, – savo sprendimą paaiškino ministerija.

ŽŪM pažymi, kad „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ priemonės tikslas – skatinti investicijas, prisidedančias prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Strateginio plano stebėsenoje vertinamas rezultato rodiklis R.16 „Su klimatu susijusios investicijos“, o pagal visą programinį laikotarpį dotacijas turėtų gauti apie 205 ūkiai.

Vis dėlto ministerija nepateikė konkretaus vertinimo, kiek šios investicijos leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ar kokia būtų orientacinė vienos sumažintos tonos kaina, o svarbiausia – jeigu Sostinės regionas ir vėl neišnaudos skirto finansavimo, ar likusios lėšos bus perskirstomos, ar ieškoma kitų sprendimų jas panaudoti.

O gal vis dėlto racionaliau šias lėšas skirti ten, kur susikoncentravę gyvulininkystės ūkiai? Tuomet nereikėtų perkelti lėšų iš vienų metų į kitus.