Aiški žemdirbių žinutė naujam žemės ūkio ministrui: mažiau revoliucijų, daugiau stabilumo

Per mažiau nei ketverius metus Lietuva sulaukė jau trečiojo žemės ūkio ministro. Tokia vadovų kaita, pasak žemdirbių organizacijų, vienam svarbiausių šalies sektorių nėra naudinga – kiekvienas naujas ministras atsineša naujas idėjas, tačiau dalis ankstesnių darbų taip ir lieka nebaigti.

Nors iš naujojo žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos ūkininkai tikisi dialogo ir ryžtingų sprendimų, bene dažniausiai kartojamas lūkestis – užtikrinti darbų tęstinumą ir nebeversti sektoriaus nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių taisyklių.

Ministrų kaita – ne į naudą

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas neslepia, kad dažna ministrų kaita kelia nerimą.

„Apmaudu, kad žemės ūkio ministras keičiasi taip dažnai. Ypač kai žemės ūkio sektorius yra pripažintas nacionalinės svarbos sektoriumi. Dažna kaita nėra gerai“, – sako jis. Pasak A. Vanago, kiekvienas naujas ministras ateina su savo komanda ir idėjomis, todėl dalis pradėtų darbų lieka neįgyvendinti.

„Ir mums kiekvieną kartą tenka iš naujo susipažinti, išdėstyti savo interesus, pozicijas, aiškinti, kodėl vieni ar kiti sprendimai svarbūs. Tai apsunkina dialogą“, – pažymi asociacijos vadovas. Vis dėlto pirmieji naujojo ministro veiksmai, anot jo, nuteikia atsargiai optimistiškai.

„Matėme ryžtingus veiksmus dėl grūdų supirkimo – kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Ryžtingumas žavi. O ar tai duos rezultatų ir ar neišblės, parodys laikas“, – užbaigia LGAA pirmininkas.

Svarbiausia – ne pažadai, o dialogas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas mano, kad likus maždaug dvejiems kadencijos metams ministrui nereikėtų imtis grandiozinių reformų.

„Gal ir nereikėtų ministrui persistengti, kažko labai daug žadėti. Tiesiog dirbti kasdienius darbus, įsiklausyti į žemdirbių keliamus klausimus ir spręsti problemas, kurias galima išspręsti ministerijos lygmeniu“, – sako jis.

Pasak G. Špakausko, ne mažiau svarbus ir glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis ministerijomis.

„Labai gerai būtų, jei atsirastų ryšys su Finansų, Aplinkos ministerijomis. Būtent iš ten neretai kyla problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai – prisiminkime ir Nacionalinės žemės tarnybos klausimus, ir ILTĖ finansavimo priemones“, – teigia LŪS vadovas.

Jo įsitikinimu, didžiausias ministro sėkmės rodiklis bus ne naujų iniciatyvų gausa, o tai, ar pavyks mažinti biurokratiją ir palaikyti nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais.

„Ūkininkams reikia ne naujų taisyklių“

Panašios nuomonės laikosi ir Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (JŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Anot jo, nuolatinė ministrų kaita reiškia, kad kiekvieną kartą tenka viską pradėti iš naujo.

„Ministras įsidirba, pradeda įgyvendinti darbus, susikalba su socialiniais partneriais ir staiga jo nebelieka. Tada vėl viskas prasideda iš pradžių“, – sako jis.

V. Buivydo teigimu, šiandien ūkininkams svarbiausia ne naujos iniciatyvos, o stabilumas.

„Norėtųsi palinkėti darbų tęstinumo, netrukdyti ūkininkams, nekurti papildomų taisyklių ir pakeitimų. Kai kasmet tai pačiai priemonei atsiranda nauji reikalavimai, ūkininkai tiesiog nespėja prisitaikyti. Dėl to daugėja klaidų, sankcijų ir nepasitenkinimo“, – įsitikinęs jis.

Pašnekovas priduria, kad naujajam ministrui reikėtų daugiau dėmesio skirti ilgalaikei vizijai.

„Norėtųsi aiškios strategijos – kokį kaimą, kokius regionus ir kokius ūkius norime matyti ateityje. Regionų atskirtis Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje, todėl reikėtų ieškoti sprendimų, kaip ją mažinti“, – sako JŪJS vicepirmininkas.

ŽŪR: svarbiausia – prognozuojama politika

Panašią žinutę siunčia ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovybė. ŽŪR vicepirmininkas Algis Kulevičius pabrėžia, kad ūkininkams šiandien svarbiausia išlikti konkurencingiems.

„Ūkininkai prašo ne išskirtinių sąlygų, o sąžiningos konkurencijos“, – pažymi jis.

Jo teigimu, būtina mažinti administracinę naštą, ieškoti sprendimų dėl augančių energijos ir kuro sąnaudų, skatinti investicijas į efektyvesnes technologijas ir užtikrinti stabilią, prognozuojamą žemės ūkio politiką.

ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė taip pat akcentuoja strateginį požiūrį į žemės ūkį ir būtinybę išsaugoti šalies maisto gamybos potencialą, o vicepirmininkas Vytautas Grigas pabrėžia, kad ūkininkai turi turėti galimybę planuoti savo veiklą bent penkerių–dešimties metų laikotarpiui.

„Galiausiai svarbiausias rodiklis bus ne teisės aktų ar naujų priemonių skaičius, o tai, ar Lietuvos ūkiams tapo lengviau išlikti ekonomiškai gyvybingiems“, – svarbiausią kriterijų, kaip po metų vertins naujojo ministro darbą, išskiria ŽŪR vadovybė.