Aplinkosaugininkai primena, kokios teisės ir pareigos galioja poilsiaujantiems prie privačių ežerų

Įsibėgėjus maudynių sezonui, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad prie vandens telkinių gali ilsėtis visi gyventojai, tačiau naudojantis pakrantėmis būtina laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors teisė laisvai praeiti pakrante galioja ir prie privačių ežerų, ji neatsiejama nuo pareigos gerbti privačią nuosavybę, saugoti aplinką ir laikytis nustatytos tvarkos.

Prie ežerų pakrančių galima patekti tik viešaisiais keliais, takais, kitais teisėtais priėjimais arba vietomis, kuriose nustatytas servitutas. Per privatų kiemą ar kitą privatų žemės sklypą eiti leidžiama tik gavus savininko sutikimą. Jei prie vandens telkinio patenkama teisėtu būdu, prie privačių ežerų galioja tokios pačios pakrantės naudojimo nuostatos kaip ir prie valstybinių. Žemės sklypų savininkai ar naudotojai negali užtverti praėjimo pakrante – draudžiama jį riboti tvoromis, statiniais, įrenginiais, želdiniais ar kitomis kliūtimis. Palei vandens telkinį turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo kranto linijos. Jei pakrantė užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite, praėjimas turi būti įrengtas didesniu atstumu nuo vandens, tačiau taip, kad liktų bent vieno metro pločio juosta, tinkama praeiti.

Poilsiaujantieji privalo gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais, pavėsinėmis, kita poilsio infrastruktūra ar kitu privačiu turtu. Taip pat draudžiama šiukšlinti, gadinti turtą ar pažeisti viešąją tvarką. Jei pakrantėje įrengtas informacinis ženklas, nurodantis, kad teritorija yra privati nuosavybė, joje be savininko sutikimo galima būti tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo. Visi poilsiautojai privalo surinkti ir išsivežti savo atliekas, o motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse ir kitose teisės aktuose numatytose vietose.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad mėgėjų žvejybos tvarka privačiuose vandens telkiniuose skiriasi nuo galiojančios valstybiniuose. Žvejybos leidimus išduoda vandens telkinio savininkas, kuris nustato jų išdavimo tvarką, formą, kainą bei sugautų žuvų apskaitos reikalavimus. Teisės aktai neįpareigoja privataus ežero savininko išduoti leidimų, todėl, jei jie neišduodami, mėgėjų žvejyba tokiame telkinyje negalima. Tuo metu asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia gali nemokamai žvejoti privačiuose ežeruose, jei su savimi turi tai patvirtinančius dokumentus.

Plaukiojant vandens transporto priemonėmis privačiuose vandens telkiniuose taikomi tokie pat aplinkosauginiai reikalavimai kaip ir valstybiniuose. Privaloma laikytis konkrečiam vandens telkiniui nustatytų plaukiojimo laikotarpių, leidžiamų naudoti vandens transporto priemonių rūšių, variklių galios bei kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aplinkosaugos teisės aktai nenumato pareigos gauti privataus ežero savininko leidimą plaukioti vandens transporto priemonėmis.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat primena, kad gyventojų prašomi privačių vandens telkinių savininkų kontaktiniai duomenys negali būti teikiami, nes jie laikomi asmens duomenimis ir yra saugomi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Informaciją apie tai, ar konkretus ežeras yra privatus, valstybinis ar mišrios nuosavybės, galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos viešai skelbiamoje informacijoje.