Vytautas Gimžauskas: „Bitininkas gyvena bičių gyvenimą“
Bitininko namas, ypač kamara, mūsų vaikystės prisiminimuose kvepia laukų žiedais, vašku, dvelkia nenusakoma ramuma. Emaliuoti indai, iki viršaus pripildyti stebuklingo turinio – keisti ir didingi vaiko akiai. Vieta su medaus koriais panaši į neįveikiamą tvirtovę, kurios raktą visada turėjo tik pats bičių šeimininkas. Nors vasaros liūtims nesimato pabaigos, pirmasis šių metų medus jau ant stalo. Bitės ir bitininkai, prisitaikydami prie oro sąlygų, kantriai dirba. Susitikimas su rajono bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininku Vytautu Gimžausku kviečia į pažintinę kelionę pas bites ir bičiulius. Pašnekovas – Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) valdybos narys, dirbantis bitininkystės vystymo komisijoje.
„Šie metai geresni už praeitus, nuo gamtos viskas priklauso. Nors pavasaris buvo šaltas, lietūs nesiliovė, bet bitės daug spietėsi, visgi medunešis buvo gegužės pabaigoje ir birželio mėnesiais, per patį aviečių žydėjimą. Šviežias medus jau prekyboje, o bitės ruošiasi ir kaupia atsargas žiemai.
Bitininkas gyvena bičių gyvenimą, jaučia gamtą, stebi orus, planuoja priežiūros darbus ir plitimo kontrolę. Tiesiog jaučia šeimas ir dirba pagal chronologinį kalendorių“, – pasakoja Vytautas, akcentuodamas, kad mes, visuomenė galime tik pasimokyti iš bičių vienybės, bendruomeniškumo ginant šeimą, tautą. Ir – tvarkos, nes bitė švaros etalonas.
Rajono bitininkų gretose – daugiausia vyresnio amžiaus atstovai. Bitininkystė reikalauja ne tik lėšų, bet ir daug kruopštaus darbo, pasišventimo. Nauda, kažkokia materialinė grąža jaučiama tik po penketo ir daugiau metų, o pradinės investicijos nemažos. Jaunimas pasirenka pelningesnį darbą.
„Draugijoje apie 100 bitininkų. Dabar aptariame ir teikiame paraiškas NMA, ruošiamės žiemai, dalinami vaistai nuo erkėtumo, kuriam išplitus, stipriai nukenčia bičių šeimos.
Ruošiamės kasmetinei bitininkų šventei, vyksiančiai Anykščių rajone, Arklio muziejuje. Tai renginys, kuriame susitinka bitininkai, dalinamės patirtimi, semiamės naujos informacijos ir žinių, vyksta bičių produktų paroda-pardavimas, seminarai. Atvyksta svečiai iš Latvijos, sutinkame gerai pažįstamus bičiulius.
Kiekvienas susitikimas su bendraminčiais duoda pozityvių rezultatų. Visose srityse laikmetis teikia naujovių, bitininkystė ne išimtis.
Pernai teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, kuri buvo organizuota Danijoje, Kopenhagoje. Pasaulinė visų įmanomų medaus produktų paroda sulaukė didelio bitininkų dėmesio iš įvairių valstybių ir kontinentų. Medaus produktų gausa džiugino, kartais net stebino bitininkystei pasišventusius žmones, renginio svečius.
Bičiulystė su bendraminčiais iš viso pasaulio plečia akiratį, gilina patirtis, skatina įvairiau žvelgti į bitininkystės raidą ir pasiekimus. Pagal galimybes, mėginame kažkokias detales taikyti savo bitynuose, drąsiau veikti. Bet pagrindinis bitininkystės takas Lietuvoje seniai pramintas protėvių, įkvėptas iš tolimos praeities.
Bitininko darbas fiziškai sunkus, dirbame karštyje, su apranga, todėl reikalingas tikras pašaukimas, kad gebėtum pasirinkti bitininkystę kaip hobį ar verslą. Tai – viso gyvenimo filosofija, kurioje žmogus yra bičių pasaulio dalis, nuolatos girdintis, regintis ir jaučiantis Dievo kūrinijos veikimą ir taisykles, stebintis visą aplinką ir gebantis pagelbėti bitėms tuomet, kai labiausiai to reikia“, – pasakoja Vytautas Gimžauskas, primindamas, kad nuolatos dirbant su bitėmis, medus bitininkui tampa ne tik vaistu, bet ir maistu.
Pavasarinį pienių medų pašnekovas naudoja nuo peršalimo ligų, gerklės skausmo, todėl būtinai jo pasilieka vaistams. Grikių medus naudojamas širdies ir kraujotakos ligų prevencijai, kaulų stiprinimui. Miško eglių, pušų lipčius – labai sveikas, turi daugiau mineralinių medžiagų, kurios pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Rapsų medus dar nėra itin populiarus, bet superkamas kelis kartus brangiau už kitą medų ir vežamas į užsienio valstybes, kur itin populiarus, paklausus, tarsi viso medaus elitinis variantas.
Bičių pasaulis – ypatingas. Be stebuklingų medaus produktų tiesioginio poveikio žmogaus organizmui, daugelyje šalių, skirtingoms ligoms gydyti, taikoma bičių terapija. V. Gimžausko bityne veikia terapinis namelis – Avilio terapija, kuriame už ekrano stiklo stebimas visas bitės gyvenimas, jaučiamas medaus aromatas, avilio raminantis dūzgimas, pasineriama į keleto valandų savotišką meditaciją.
Į avilio terapiją kviečiami medaus pirkėjai, svečiai. Tai – bityno veiklos dalis, bet ne verslas, kuriam reikėtų bent trijų tokių namelių.
Kaip rodo praktika, daugelis bitininkų ilgaamžiai, nestokojantys gerumo ir išminties. Pasak Vytauto, kai neliks kitų darbų, bitės visada bus šalia jo. Gal tik mažiau avilių, bet iš vaikystės dienų surinktas bendravimas su Dievo padarėliais, visada bus svarbiausias.
