Gera žinia, jog 2015 metais žolininkystei atsitiko nuostabus dalykas – kietis, kaip augalas, gavo Nobelio premiją! To ligi šiolei nėr buvę – šiai premijai būdavo teikiamos augalų sudedamosios dalys, bet visas augalas – niekada. Atlikus ilgus medicininius tyrimus, kietis (taip, tas, kurio mūsuose pilni patvoriai ir bulvienojai) tąkart buvo apdovanotas už maliarijos gydymą. Tai tikra viltis fitoterapijai.

Labiausiai žinomos dvi kiečių rūšys – paprastasis ir kartusis, dažniau vadinamas pelynu, kartais metyliu. Pievose linguoja ir dirvoninis kietis, tačiau jis vaistinių savybių neturi. Abu vaistingieji kiečiai turi panašias savybes, tik paprastasis ne toks kartus kaip pelynas, veikia kiek silpniau, o ir arbata malonesnė. Gaila, kad ieškome po užsienius visokių egzotiškų prieskonių – mūsų lietuviškasis „patvorinis“puikus prieskonis, labiausiai tinka riebiai mėsai, sriuboms. Šimtus metų Škotijoje žąsys kepamos prikimštos nuplikytų kiečių stiebų, sako, kad paukštiena tada būna ypač skani. Norvegijoje juo skaninamas alus. Paprastasis kietis gerina apetitą, virškinimą, vartojamas apsinuodijus, padeda gydyti gastritą, naikina mikrobus, grybelius, yra geras antiseptikas. Ramina nervų sistemą, labai vertingas gydant depresiją, šalina įtampą.

Pelynas visų didžiausias stebukladarys

Avicena dar senovėje buvo pasakęs – pelynas gydo viską. Ne veltui taip pasakė. Manoma, kad šis kartuolis, be daugybės kitų ligų, gali įveikti net onkologines ligas! Pelynas naikina visus parazitus, pelėsius, grybus, mieles, gleives – visa, dėl ko mūsų organizmas serga ir sensta.

Žolėje esančios aktyviosios medžiagos gerina virškinimą ir apetitą, valo organizmą, gydo skrandžio, kepenų, tulžies pūslės ligas, egzemą, reumatą, bronchinę astmą. Taip pat kovoja su onkologinėmis ligomis ir pasižymi antihelmintiniu, uždegimus slopinančiu poveikiu. Vaistažolėms naudojami džiovinti lapai ir žiedai. Dėl ypač kartaus skonio, augalo vartojimas arbatos pavidalu gali būti atgrasus, todėl puiki forma šiai vaistažolei pateikti yra pelyno kapsulės ar pelyno tabletės. Kita alternatyva: saldus pelynas (Artemisia annua), pasižymintis panašiomis vaistinėmis savybėmis, bet turintis saldų prieskonį. Lietuvoje galima įsigyti jo preparatų.

Pelynas nuodingas?

Pelynas, kaip ir visi stebukladariai, yra veiksmingas, bet nuodingas, gali sukelti haliucinacijų, todėl gydantis juo reikia daryti pertraukas. Jokiu būdu negalima pelyno vartoti per daug. Kartais nutinka, kad nesilaikius rekomendacijų, nuo pelyno pradeda dvejintis akyse, apsvaigsta galva. Profilaktiniam vartojimui užtenka 7 dienas išgerti po puodelį arbatos, ir net po 3 dienų organizmas jau gauna gerą rezultatą. Tačiau nėr ko labai bijoti – tuo kartumu pelyną apdovanojusi gamta pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo – augalas šitiek kartus, kad savo noru daug neišgersi. Visgi gal mes per daug skrupulingi – štai musulmonai pelyną geria visą žiemą ir nieko nebijo. O ir ožkos bei katinai, kai pilvą susuka, pelynų arbatos niekad neatsisako. Pelyno (taip pat ir bitkrėslių) arbata galima naminiams gyvulėliams kailius išpurkšti – išsilaižys, kailis blizgės ir parazitų nebeturės.

Profilaktinis organizmo valymas

Kad jau ruduo visai čia pat alsuoja, reikia ir organizmo valymais užsiimti – išsigremžti trejų metų cepelinus iš žarnyno, smėlius, dumblius, pelėsius ir visokius kirmius. Tad bent 10 dienų pagerkime pelynų arbatos (galime pakeisti ir bitkrėslėmis – poveikis panašus, bet bitkrėslė ne taip kaip pelynas išsausina, ji labiau tiks kietų vidurių turėtojams), pridėkime dar ir gluosnio lapų, dirvinių asiūklių. Gerti vieną puodelį po darbų – tarp 17 ir 19 valandos pavalgius. Esant dideliems kirminams arbatą gerti reikės ilgiau – 3 savaites. Pelyno arbatą galima gerti ne tik karštą, bet ir šaltą. Galima gerti ir valgant maistą, tačiau poveikis bus mažesnis. Beje, šios žolės galima užbarstyti ir ant šunų ar kačių ėdalo profilaktiniam apsaugojimui nuo parazitų. Tačiau svarbu nepadauginti ir prisiminti, kad augintiniai sveria žymiai mažiau nei žmogus.

Kada renkamas pelynas?

Pelynas renkamas žydėjimo metu, žydėti jis pradėjo liepos mėnesį ir žydės iki rugpjūčio. Šio augalo nepatariama vartoti alergiškiems žmonėms, kurie yra jautrūs daugeliui žolių, žiedadulkių, taip pat turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą, nėščioms, maitinančioms moterims. Pelyną galima rasti Lietuvos gamtoje, dažniausiai Dzūkijoje. Naudojamas ir smilkymui apsisaugoti nuo uodų, kandžių. Galima ne tik smilkyti, bet ir dėti į laužą ar apsišlakstyti pelynų arbata, purkšti augalus nuo amarų.

Pelyno hidrolatas

Hidrolatas – tai augalų distiliavimo proceso metu gaunamas produktas, kupinas bioaktyviųjų to augalo medžiagų. Turbūt savaime kyla klausimas, kodėl augalai apskritai distiliuojami? Atsakant trumpai, augalų distiliavimas vykdomas norint išgauti to augalo eterinį aliejų. Susidarę garai iš augalo pasiima visas gerąsias savybes, eterinį aliejų, o po to atvėsę vėl grįžta į skystąją savo formą. Distiliavimo proceso metu susidarantis „vanduo” ir yra hidrolatas. Distiliavimas datuojamas jau labai seniai, tūkstančius metų atgal, o pirmieji to įrodymai randami Egipte, Himalajuose, Graikijoje. Tai buvo dar vienas iš būdų to meto gydytojams nagrinėti gydomąsias ir antiseptines augalų savybes, o aktualumo neprarado iki pat šių dienų.

Kiti panaudojimo būdai

Veterinarijoje srityje iš pelyno žolės gaminami papildai šunims, kurie veikia antihelmintiškai ir palaiko normalią skrandžio gleivinę. Kosmetikoje bei parfumerijoje pelynas sėkmingai panaudojamas vabzdžių repelentų gamybai hidrolatų pavidalu, papildomai įeina į kremų sudėtį. Kaip kandžių ar kitų vabzdžių atbaidymo priemonė, liaudyje pelyno žolė laikoma spintoje tarp drabužių, o nuoviru purškiami augalai. Pelynas tinkamas ir namų orui valyti bei gaivinti.

Hidrolatas odos priežiūrai

Pelyno hidrolatas tonizuoja, padeda pabusti, ramina, gaivina odą, idealiai tinka sudirgusiai odai po skutimosi, ypatingas drėkiklisv asaros karštomis dienomis – oda tiesiog akimirksniu atsigaus! Veiksmingas prieš auksinį stafilokoką ir yra puikus antioksidantas! Veiksminga profilaktinė priemonė, drėkinant psoriazės, egzemos kamuojamai odai. Purkšti ant odos prieš dengiant kremu.

Hidrolatas geriamas – 1 šaukštas pelyno į stiklinę šilto vandens. Lengvai nuryja net maži vaikučiai, veikia antiseptiškai, antimikrobiškai, antiparazitiškai, nuostabus natūralus antibiotikas. Pasižymi neuroapsauginiu poveikiu smegenims.

Atsikrato parazitų

Naudojamas parazitų iš žarnyno šalinimui, ypač spalinių ir askaridžių. Spalinės yra viena iš labiausiai paplitusių kirmėlinių infekcijų, plintančių per žmonių kontaktą. Be to pelynas turi teigamą poveikį nuotaikai ir gyvenimo kokybei, kuri yra nepasiekiama kitais įprastais vaistais. Tyrimai parodė, kad eteriniai aliejai iš pelyno turi antimikrobinį aktyvumą prieš keletą bakterijų padermių, įskaitant ir E.coli bei Salmonella bakterijas.

Pelyno auginimas

Nors pelyno galima rasti ir gamtoje, tampa priimtina pasisodinti bei auginti pelyną ir savo kieme. Ištvermingas augalas, nereikalaujantis didelių pastangų priežiūrai, o sodui atneš daug naudos.

Vieta. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, be užuovėjos ir pavėsio, o palaikant tinkamas sąlygas, daugiametis augalas augs net iki 10 metų. Pelynus taip pat galima sodinti vazonuose. Vazone su drenažo anga dugne naudojamas pralaidus substratas. Tokį augalą lengva apsaugoti nuo gausaus lietaus.

Sodinimas. Pelyną reikėtų sodinti pakankamai toli nuo kitų augalų (paliekant bent 45 cm atstumą). Dėl stiprių alelopatinių savybių ir išskiriamų medžiagų jis slopina kitų augalų augimą.

Persodinimas. Kas 2-3 metus rudenį atliekamas pelyno persodinamas ir padalinimas padės augalui ilgiau augti ir jį atjauninti.

Žiemojimas. Šis augalas yra ištvermingas šalčiui nuo -20 iki -25 °C, todėl jis gali žiemoti lauke, tačiau vazonuose auginamą pelyną geriau pernešti į patalpą arba gerai izoliuoti. Kyla pavojus, kad substratas vazone visiškai peršals ir pažeis šaknis, todėl būtina apsauga nuo oro sąlygų.

Pelynas atbaidys ne tik kenkėjus, bet ir kai kuriuos gyvūnus

Pasisodinus pelyno kieme, pastebimai sumažėja įvairių gyvių. Stiprus kvapas ir karti augalo žolė atbaido įvairius vabzdžius: skruzdėles, amarus, lapgraužius, muses, kandis, baltasparnius. Augalas nemalonus ir kitiems gyvūnams: pelėms, kiškiams, elniams.

Pelyno vanta – turite pajusti jos skonį

Ypač kvapni ir aromatinga yra pelyno vanta. Pirties meistrai tikina, kad naudojant šią vantą po kurio laiko ant lupų galima pajusti kartų pelyno skonį. Tai rodo, kad vanta natūrali ir puikiai paruošta. Išsipėrus pelyno vanta padus, galima padėti skatinti virškinamojo trakto veiklą.

Tiesa pirtininkai perspėja būti atsargiems ir įsitikinti, kad jums saugu naudoti šį pirties įrankį. Daug žmonių yra alergiški pelynui, todėl pirties procedūra iš malonios gali tapti pavojinga. Sužinoti ar žmogus alergiškas nesunku – jei esant pievoje, kurioje yra daug pelynų, ima ašaroti akys, jos parausta, tai rodo alergiją.

Ką dar reikia žinoti apie pelyną?

Reikia pasisaugoti vartojant arbatas ir kitus preparatus su pelynu, nes augalas nuodingas. Visose augalo dalyse yra kenksmingo tujono, todėl stipriai perdozavus ar per ilgai vartojant pelyno galima apsinuodyti. Pasireiškia tokie simptomai kaip haliucinacijos, traukuliai, nėščiosioms gali sukelti persileidimą. Renkant pelyno derlių ar atliekant sodinimo, priežiūros darbus, reikia dėvėti pirštines, nes jis dirgina odą.

Sveikatos specialistė Virginija Mockutė

(„svyturiolaikrastis.lt“)