Pavasarį kiekvieno sodininko ar daržininko laukia malonūs rūpesčiai – darbai lauke. Neįprastai šilta balandžio pradžia kviečia kuo daugiau darbų nudirbti soduose, o kokius juos reikia padaryti jau dabar, „Anykštos“ skaitytojams papasakojo gamtininkas, botanikas, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Sigutis Obelevičius.

Šiltnamyje – ankstyvas ridikėlių derlius

„Pagal fenologinį kalendorių, baltažiedei plukei pražydus – o ji šiais metais kaip niekada anksti pražydusi – jau galima kapstytis darže: sėti žirnius, morkas, burokėlius. Esant pavasarinėms šalnoms, augalams nieko nenutiks. Tačiau jei oras prastas, vėsus, sėklos tuo metu tiesiog nedygs“, – ką jau galima daryti lauke, daržininkams patarė S. Obelevičius.

Šiltnamyje šiuo metu, pasak kelių knygų apie augalus autoriaus, jau galima sėti salotas, ridikėlius, gražgarstes:
„Geros gaspadinės šiltnamyje jau seniai pasėjusios ridikėlių, salotų, gražgarsčių. Pas mane ridikėliai ir gražgarstės jau sudygę. Jie šalnų nelabai bijo, šiltnamis paprastai nuo silpnų šalnų apsaugo. Bet jei pranešama daugiau šalčio, naktį šiltnamyje galima palikti degančią žvakę. Pomidorams ir agurkams šiltnamyje dar per šalta – juos dabar pats metas pikiuoti.“

„Dezinfekuoti šiltnamio žemės nereikia, – sako S. Obelevičius ir tęsia:
– Nebent šiltnamis vienoje vietoje stovi daug metų ir jame plinta ligos, pavyzdžiui, pomidorų, agurkų miltligė. Aš paprastai iki sodinimo šiltnamyje užpilu pelenų sluoksnį – jie kažkiek grybinius ligų sukėlėjus sunaikina. O įvairios chemijos, kuria šiltnamį galima dezinfekuoti, rasite specializuotose, gėlių parduotuvėse.“

Jurginus sodinti dar anksti

Gėlynuose dabar jau galima persodinti daugiametes gėles, pavyzdžiui, bijūnus, flioksus, o svogūninių gėlių žiedais reikia grožėtis, įsitikinęs gamtininkas.
„Svogūninės gėlės sodinamos iš rudens, išskyrus kardelius, jurginus, nes juos sodinti dar anksti. Aplink visas kitas svogūnines gėles, jei jos pasodintos ne pievoje, kaip dabar madinga, galima išpurenti žemę.

Kalbant apie krūmus, rožes, – jei jos dar nenudengtos, reikia nudengti, tą padaryti dar nėra vėlu. Krūmuose paprastai atsiranda negyvų, išdžiūvusių šakų – šiuo metu pats laikas juos išgenėti, tarkim, serbentus, įvairius dekoratyvinius krūmus“, – patarimais dalijosi buvęs rajono vadovas S. Obelevičius.

Baltinti medžius – vėloka

Kalbant apie medžių baltinimą, biologas teigė, jog juos baltinti dar galima, tačiau naudos iš to – mažai.
„Vaismedžius reikia baltinti iš rudens arba labai anksti pavasarį – vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Baltinama dėl dviejų priežasčių: pirmoji, kad sunaikintume kenkėjus, o antra, net ir svarbesnė – išbaltinti kamienai neįkaista nuo saulės. Ankstyvą pavasarį saulė kamieną įkaitina, sultys pajuda, o naktį stipriau pašalus, sultys suplėšo medžio žievę. Į plyšusią žievę lengvai įsimeta infekcija. Tad dabar, baltinant medžius, jie tiesiog gražiau atrodys, ir taip sunaikinsite vieną kitą kenkėją“, – pasakojo S. Obelevičius.