Ar mažinant emisijas žemės ūkyje nesugriausime Lietuvos ekonomikos? (VIDEO)
Aplinkos ministerijai paskelbus, kad Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projekte žemės ūkis vienintelis iš visų sektorių 2022 m. 1,8 proc. padidino ŠESD emisijas, tai sukėlė nemenką žemės ūkio specialistų reakciją.
Besitraukiantis žemės ūkis ataskaitoje atrodo išties nekaip, palyginti su tuo, kad ŠESD kiekį 2022 m. labiausiai sumažino pramonės (-17,1 proc.), energetikos (-6,6 proc.), atliekų (-4,4 proc.) ir net transporto (-1,8 proc.) sektoriai.
"Mane šiek tiek stebina, nes gyvulių mažėja, beariminė žemdirbystė labai sparčiai plečiasi, priverčianti aiktelti net politikus. Mineralinių azotinių trąšų naudojimas mažėja. Tai kaip ir būtų prielaidos, kad ir žemės ūkis sektų tas tendencijas, kokios yra ir kituose sektoriuose", – sakė asociacijos "CropLife Lietuva" direktorė Zita Varanavičienė.
Kita vertus, anot pašnekovės, augalai, arba žemės ūkis plačiąja prasme, yra tas sektorius, kuris absorbuoja CO2.
"Visi mokykloje mokėsi fotosintezės ir žino, kad kaip saulės baterijos panelė saulės energiją paverčia elektra, taip ir augalo lapo plokštelė, pasinaudodama vandeniu, tai yra CO2 anglies dvideginiu saulės energija pagamina gliukozę. Tai yra pagamina angliavandenį, kuris reikalingas gyvybiniams procesams (...). Kultūriniai augalai sugeria nemažai to anglies dvideginio“, – pasakojo Z. Varanavičienė, pridurdama, jog nežino, ar Aplinkos ministerijos ataskaitoje yra įvertintas žemės ūkio CO2 absorbavimo potencialas.
Pasak jos, kai kurios Europos Sąjungos valstybės (pavyzdžiui, Estija) net ir neplanuoja emisijų sumažinimo žemės ūkyje, nes siekia, jog pelningumas iš hektaro pasiektų bent jau ES vidurkį. „Ir jie tai labai atvirai deklaruoja“, – pabrėžė Z. Varanavičienė.
Šį įdomų pokalbį su „CropLife Lietuva“ direktore Z. Varanavičiene žiūrėkite „Agrobitė play“ kanale „Youtube“ tinkle ir būtinai nepamirškite užsiprenumeruoti šio nemokamo žemės ūkio kanalo, kad nepraleistumėte nieko svarbaus.
