Kaune ir Šiauliuose vasario 7 ir 9 dienomis įvyko dokumentinio filmo „Svarbiausias darbas Žemėje“ premjera bei praėjusį ir šį sezoną apžvelgianti lyderiaujančios augalų apsaugos sprendimų kompanijos „BASF Agro Lietuva“ konferencija. Esmines naujienas daugiau kaip 500 žmonių salėje lydėjo gausūs plojimai.

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti 

Dokumentinėje juostoje „Svarbiausias darbas Žemėje“ atspindėta visa Lietuvos ūkininkų kasdienybė. 

Filmavimo grupė daugiau kaip tris mėnesius su filmavimo kameromis sekė paskui tris Lietuvos ūkininkus, važiavo kartu su jais į laukus, stebėjo jų darbą, rūpesčius ir net užfiksavo, kaip kartu visa ūkininko šeima valgo vakarienę.

„Tie jauni žmonės (kūrybiniai darbuotojai) išties „kankinosi“  ir tai, kas buvo parodyta, yra tik kruopelytė to, kas buvo nufilmuota. Čia nėra net 2 proc. tos filmuotos medžiagos“, – po premjeros sakė jo herojai.

Vienas iš jų, iš Azerbaidžano į Lietuvą gyventi persikėlęs, ūkininkas Kamal Zulfiev tikino, kad miesto žmonės nesusimasto, kiek svarbus yra kaimas ir ūkininkavimas. 

„Mes retai pagalvojame apie ūkininkavimo svarbą, kad civilizacijos ištakos atsirado kaime, kai žmonės išmoko auginti javus“, – įsitikinęs ūkininkas K. Zulfiev.

Svarbu ir tai, kad šių laikų žemdirbys vienu metu turi būti ir agronomas, planuotojas, meteorologas, inžinierius, buhalteris, ekologas ir netgi IT specialistas. 

„BASF Agro Lietuva“ inicijuotas filmas netrukus bus prieinamas ir plačiajai visuomenei, kad ji įvertintų ūkininkų ir agroverslo įmonių pastangas dirbti tvariai, rūpinantis sveiku maistu ir gamta. 

Kada purkšti ir kodėl?

Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusios "BASF Agro Lietuva" konferencijos metu buvo pristatyta, kaip 2022 metais meteorologinės sąlygos nulėmė kenkėjų ir ligų paplitimą pasėliuose.

„Net ir oficialūs duomenys patvirtina, kad pernai turėjome labai daug kritulių. Ypač daug buvo gegužės, birželio ir liepos mėnesiais. Tai padarė įtaką ligų išplitimui ir intensyvumui“, – pasakojo "BASF Agro Lietuva" Verslo plėtros vadybininkas Lietuvai Kazimieras Poškus.

Bendrovė ligų monitoringą atliko keturiose stotyse – Joniškėlyje, Rumokuose, Dotnuvoje ir Vėžaičiuose.

Yra trys pagrindinės ligos, nuo kurių vertėtų saugotis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) duomenimis, lapų ligų intensyvumas nepurkštuose žieminiuose kviečiuose grūdo formavimosi laikotarpiu plito skirtingai, tačiau labiausiai šalyje yra išplitusios septoriozė, dryžligė ir miltligė.

„Septoriozė dominuoja ūkiuose ir yra žalingiausia augalų liga, ji per pastaruosius 5 metus plito labiausiai. Tuo tarpu miltligės fiksuojama vis mažiau, nes per pastaruosius 10 metų atsirado šiai ligai atsparesnių augalų veislių“, – sakė K. Poškus.

„BASF Agro Lietuva“ mėginius iš laukų siuntė į nepriklausomas tyrimų laboratorijas Vokietijoje, kur tiriami augalo DNR. Šios laboratorijos pateikia duomenis apie ligų išplitimą visoje Europoje. 

Pavyzdžiui, kada reikia purkšti vėliavinį lapą, patys ūkininkai be mokslininkų pagalbos vargu ar galėtų tiksliai pasakyti. Europoje atlikta 354 ūkininkų apklausa parodė, kad  tyrėjams imant mėginį iš pasėlių, jo ėmimo metu net 79 proc. žemdirbių manė, jog vizualiai pasėliai yra sveiki, nors iš tikrųjų į 58 proc. pasėlių jau buvo įsisukusi lapų septoriozė. Lietuvoje užkrėstų augalų buvo net 70 proc.

„Pernai Europoje tuo metu buvo palyginti sausa, o Lietuvoje turėjome nemažai kritulių“, – ligų išplitimo priežastį nurodė K. Poškus.

Nors vizualiai pasėliai gali atrodyti sveiki, vis dėlto patikrinus per augalo DNR užkrėstumą, lapų septorioze augalai dažniausiai jau būna užsikrėtę. Kadangi lapų septoriozės latentinis laikotarpis sudaro 2-3 savaites, būtent po tiek laiko užkratą galima pamatyti plika akimi. Tad svarbu, kad laiku panaudotumėte fungicidus, rekomenduoja specialistai.  

Mobiliosios programėlės "BASF Agro Adviser" dėka ūkininkai atsakė į klausimą, kokiu metu jie atlieka vėliavinio lapo antrąjį purškimą (T2). Net 55 proc. žemdirbių atsakė, jog tai daro pilnai išsiskleidus vėliaviniam lapui. Besiskleidžiant vėliaviniam lapui, T2 purškimą atlieka 36 proc. ūkininkų.

„EuroWheat“ duomenys Lietuvoje ir Europoje parodė, kad BASF produktai „Revysol“, "Revystar XL / XE" ir "Revytrex", įvertinus įvairiose šalyse atliktus bandymus, atsižvelgiant ir į klimato pokyčius, buvo itin efektyvus gydant augalus nuo šių ligų.

„Bandymų virtuvė“ – inovatyvus įrankis žemdirbiams

Konferencijos metu pristatytas vienas naujausių "BASF Agro Lietuva" įrankių žemdirbiams – „Bandymų virtuvė“.

Šioje interneto svetainėje ūkininkai gali suprantamai ir patogiai rasti atsakymus, kaip ir kokie buvo BASF produktų bandymų rezultatai atskirų veislių kviečių, miežių ir rapsų pasėliuose per pirmąjį ar vėlesnius fungicidų purškimus.

Čia netgi pavaizduoti ir purškimų rezultatai konkurentų produktais. „Svetaine naudotis  kur kas patogiau, nei tyrinėti grafikus ir lenteles“, – įsitikinęs "BASF Agro Lietuva" agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis.

Šioje svetainėje matyti ir javų ligų monitoringo rezultatai, taip pat augimo reguliatorių bandymai net 52 laukeliuose. Tai išties išsami ir naudinga informacija augalininkystės ūkiams, kai bandymai buvo atlikti stiprių „išgulimų“ metais. Be to, čia pateikiamas ir derlingumo rodiklis iš kiekvieno lauko.

Naujasis javų herbicidas "Pontos" – pamiršite apie piktžoles

Piktžolėms naikinti ir nustelbti BASF sukūrė javų herbicidą „Pontos“, kurį sudaro dvi veikliosios medžiagos. Pikolinafenas piktžoles daugiausiai veikia per dygstančius lapus (70-80 proc.) ir šaknis (20-30 proc.). Tuo tarpu flufenacetas į piktžoles patenka per šaknis arba per dygstančių piktžolių daigus.

„Abi veikliosios medžiagos papildo viena kitą, o bendrai paėmus, „Pontos“ turi tris esminius privalumus. Vienas jų – tai plataus veikimo spektras nuo vienskilčių (dirvinės našlaitės, bekvapės šunramunės ir pan.) bei dviskilčių piktžolių (dirvinė smilguolė, vienmetė miglė, pašiaušėliai ir kt.). Be to, „Pontos“ saugus sėjomainoje ir kelia mažiau rūpesčių pavasarį, nes jei pavasarį sunaikinsime piktžoles, javai geriau pasiruoš žiemojimui“, – pabrėžė „BASF Agro Lietuva“ agronomas vadybininkas Rimantas Petrauskas.

"Revysol" naujiena – pirmasis rapsų fungicidas "Revydas"

"BASF Agro Lietuva" pristatė ir absoliučią šio sezono naujieną – pirmąjį rapsų fungicidą su nauja veikliąja medžiaga „Revydas“.

Rapsų augintojai susiduria su daugeliu iššūkių, pavyzdžiui, sklerotiniu puviniu ir kitomis ligomis, keliančiomis pavojų rapsų pasėliams. 

Fungicidas „Revydas“, kaip vaizdžiai teigia kūrėjai, yra „Revysol“ sėkmės istorijos tęsinys. Jį sudaro dvi veikliosios medžiagos – „Revydas“ ir boskalidas. Pastarasis, kaip žinoma, neleidžia sudygti sporoms ant augalo, o pats „Revydas“ jau veikia augalo viduje.

"Revydas" produkto forma yra koncentruota suspensija (SC+) vandens pagrindu, kuri labai pagerina fungicido sukibimą ir paskirstymą. "Tai užtikrina greitą jo įsisavinimą ir atsparumą lietui – jis išsilaiko ant lapo", – fungicido privalumą akcentavo "BASF Agro Lietuva" Svarbių klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič.

Pasak jo, svarbu, kad purškimui per patį žydėjimą yra labai trumpas laikotarpis, kuris apsunkina darbų planavimą. Skirtinguose Lietuvos regionuose tas laikas gegužės mėnesį  siekia nuo 8 iki 15 dienų, tad „Revydas" ateina į pagalbą pačiu laiku.

Vien todėl derlingumas, naudojant „Revydą“, yra stulbinančiai geras ir derliui papildomai suteikia vidutiniškai 1,04 tonos iš hektaro. Tokie duomenys gauti atlikus bandymus Rumokuose 2021 metais. Savo ruožtu 2021-2022 m. bandymai parodė, kad naudojant „Revydas“ derlius vidutiniškai buvo 700 kg/ha didesnis, nei nepurškus.    

“InVigor” hibridai – išsigelbėjimas sėjomainai

"BASF Agro Lietuva" agronomas vadybininkas Tomas Karkazas nupasakojo visą situaciją, kuri buvo pernai, kai kovą beveik nebuvo kritulių, o gegužės, birželio, liepos mėnesiais, kai vystėsi rapsas, kritulių buvo tiek, jog „atrodė, kad vaikštome ryžių laukais“.

„Tai buvo sudėtingi metai ūkiams, bet geri metai ligoms. Būtent tada mes atrinkome pačius geriausius hibridus“, – kalbėjo T. Karkazas. 

Paskutinius tris metus žieminių rapsų pasėlių plotai tik didėjo, o pernai buvo pasiektas absoliutus rekordas, kai Lietuvoje turėjome net 350 000 ha rapsų laukų. 

„Tai nėra, gerai sėjomainai. Ir jau ne iš vieno ūkio girdžiu, kad jau negaunama tokių derlių, kokių tikimasi“, – pasakojo T. Karkazas.

Ir visgi, jei jau taikoma tokia sėjomaina, T. Karkazas rekomenduoja naudoti tolerantiškesnes sėjomainai rapsų veisles. Bet jas pasirinkti, atsižvelgiant ir į sėjos laiką, ir į lauko dirvos struktūrą ar taikymo technologiją, yra ne ką lengvesnė užduotis.

Pavyzdžiui, probleminiams laukams pravers Crossfit veislė, o švaraus lauko technologijai yra pritaikytas "InV1266 CL" hibridas.

„Kasmet turime ir ypatingų naujienų. Šiemet tai hibridai „InV1310“ ir „Hermann“, – akcentavo T. Karkazas.

Geriausiai veisles ūkininkai gali atsirinkti iš „BASF Agro Lietuva“ atliktų bandymų Mūniškėse (Kauno r.) rezultatų. Bandymai buvo atlikti pasirinkus 12 populiariausių veislių, įskaitant ir tas, kurias siūlo bendrovės konkurentai. 

Rapsų ligoms išvengti reikėtų taikyti 4-5 metų sėjomainą. Tai yra rapsai ne anksčiau, nei po tiek laiko turėtų grįžti į tą patį lauką, jei norite išlaikyti derlingumą.  

Lojalumo programa AGRO MILES „BASF Agro Lietuva“ klientams

Be kita ko, konferencijos metu pranešta, kaip sekėsi pirmaisiais metais "BASF Agro Lietuva" lojalumo programai AGRO MILES ir šios programos dalyviams. 

Įsigydami BASF produktus, ūkininkai įgyja lojalumo taškus, už kuriuos gali pasirinkti prizus. „Vien per praėjusius metus buvo išdalinta per 500 įvairių prizų, tarp kurių populiariausi buvo didžiųjų prekybos centrų apsipirkimo kuponai“, – komentavo „BASF Agro Lietuva“ marketingo vadybininkė Sandra Mencė.

Lojalumo programa atsirado lyg padėka ūkininkams, dirbantiems kartu ir naudojantiems  BASF produktus. 

Lojalumo programa tęsiama ir šiemet, prie jos konferencijos metu pakviesti prisijungti iki šiol to nepadarę ūkininkai. Kaip ir praėjusiais metais, 2023 m. už ūkininkų sukauptus taškus bus siūlomi įvairūs prizai laisvalaikiui, namams ir ūkiui, detali informacija apie didįjį prizą – kelionę – bus paskelbta jau neužilgo.