Sėjamieji lęšiai yra svarbūs pašarų ir maisto gamyboje dėl didelio kiekio (20–25 %) baltymų, mikroelementų (geležies, cinko, vario, mangano, fosforo) ir B grupės vitaminų. Visgi Europoje, taip pat ir Lietuvoje, jie nėra tokie populiarūs kaip žirniai arba pupos, nors lietuviškos lęšių veislės ‘Diskiai’ ir ‘Smėlinukai’ buvo registruotos dar 1998 metais. Plačiau apie įvairialypę lęšių naudą kalbamės su LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaite.

Kodėl tyrimų objektu buvo pasirinkti mūsų šalyje ne itin populiarūs žemės ūkio augalai lęšiai ir kodėl naudinga juos įtraukti į sėjomainas?

Akivaizdu, kad mūsų šalyje šiems augalams yra tinkamos augti sąlygos. Atsižvelgiant į dabartinę ūkininkavimo praktiką, biologinės įvairovės mažėjimą, dirvožemio degradavimą, vis didesnis dėmesys skiriamas retesnių augalų rūšių integravimui į pasėlių struktūrą. Dėl ilgesnio vegetacijos laikotarpio ir galimos vėlyvesnės sėjos, labiau nei tradiciniai pupiniai javai, lęšiai ypač tinka daugiarūšių pasėlių sistemoms. Taigi, mūsų tyrimų metu, siekiant sėjomainų įvairinimo, lęšiai pasirinkti kaip pagrindinis komponentas. Dvinariuose pasėliuose su migliniais javais pastarieji atlieka tarpueilio dengiamųjų augalų funkciją ir lęšiams padeda konkuruoti su piktžolėmis, o lęšiai miglinius javus aprūpina biologiniu azotu. Dvinariai pasėliai efektyviau išnaudoja dirvožemio drėgmę ir maisto medžiagas, atlieka dirvožemio dengiamąją ir derlingumo didinimo funkcijas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad fermentacija yra naudinga biotechnologija siekiant padidinti lęšių biologinę vertę, tačiau reikia atsižvelgti į biogeninio amino koncentraciją. Kas tas biogeninis aminas ir kodėl jo reikia vengti žemės ūkio produktuose?

Biogeniniai aminai yra biologiškai aktyvūs amino grupes turintys junginiai. Dalis jų gali susiformuoti vykstant įprastai medžiagų apykaitai. Nors dalis biogeninių aminų žmogaus organizme atlieka daug svarbių funkcijų, didelis egzogeninių biogeninių aminų kiekis mityboje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pvz., vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, bėrimą, galvos skausmus, hipertenziją.

Kur galima praktiškai pritaikyti tyrimo rezultatus? Kaip jie prisidės prie lęšių auginimo ir vartojimo didinimo?

Grūdų ir pieno produktų fermentacija pratęsia produktų galiojimo laiką su minimaliais kokybės nuostoliais, juose gausu probiotikų ir antioksidantų. Tai skatina plėsti maisto produktų asortimentą mažinant gyvūninės kilmės produktų suvartojimą. Taip pat fermentacija plačiai taikoma gyvūnų pašarų gamybos procesuose, siekiant pagerinti pašaro kokybę, virškinamumą, gyvūnų virškinamojo trakto mikrobiotą ir t. t. Rezultatai parodė, kad Pediococcus acidilactici yra tinkama mūsų tyrimuose naudotų sėjamųjų lęšių sėklų biologinei fermentacijai. Kurią fermentacijos technologiją geriausia taikyti, priklauso nuo fermentacijos tikslo, nes kiekvienas metodas turi specifinių technologinių privalumų ir trūkumų.

Teigiama, kad tyrimas prisidės prie mikro- ir makroelementų sudėties lęšių grūduose duomenų bazės. Plačiau papasakokite apie tokių kaupiamų duomenų naudą.

Tikimės, kad gauti rezultatai papildys turimą informaciją, laisvai pasiekiamą moksliniuose straipsniuose apie lęšių kokybę, fermentavimo būdus, jų reikšmę ir auginimo perspektyvas. Šios žinios naudingos ūkininkams, maisto ir pašarų perdirbėjams, dietologams ir kitų sričių specialistams. Taip pat svarbu atkreipti selekcininkų dėmesį į naujų veislių poreikį kintančio klimato, ūkininkavimo, pašarų ir maisto gamybos sąlygomis.