Norint gauti maksimalų azoto trąšų efektą žieminių augalų pasėlyje būtina atlikti namų darbus jau iš rudens, t. y. juos patręšti fosforo ir kalio trąšomis su nedideliu azoto kiekiu.

Taikant šią svarbią agrotechniką sustiprinamas augalas, ypač jo šaknų sistema, padidėja atsparumas iššalimui, augalas lengviau peržiemoja. Dėl ilgo fosforo ir kalio trąšų tirpumo, būtent pavasarį jos taps prieinamos augalams, o azoto tręšimas skatins jų įsisavinimą ir bus išlaikytas NPK balansas.

Mineralinio azoto dirvožemio tyrimai nuvertinami dėl palyginti greito jo pasisavinimo ir judrumo dirvožemyje. Nereikia suprasti, kad per maždaug pusmetį (žiemos laikotarpiu) Nmin. visas išsiplaus į gruntinius vandenis. Nmin. judrumo dirvožemyje sąvoką reikėtų suprasti, kad jo likutį dirvožemyje galima atstatyti greičiausiai, lyginant su kitomis pagrindinėmis maisto medžiagomis (fosforu ar kaliu).

Net ir esant gana šiltoms žiemoms ir be įšalo (arba menku įšalu) mineralinio azoto dirvožemyje lieka. Naudinga būtų žinoti kiekvieno ar bent jau kai kurių savo laukų gedėjimą išsaugoti mažesnius ar didesnius azoto kiekius.

Dirvožemio ėminių paėmimas Nmin. tyrimams yra specifinis iš 60 cm gylio. Nmin. tyrimai svarbūs būtent anksti pavasarį, ypač žieminių javų ir rapsų pasėlyje.

Visada labai aktualus klausimas, kiek gi liko mineralinio azoto dirvožemyje. Todėl praeitų metų pavasarį ūkininkas Povilas Šumskis kreipėsi į MB „MAPagra“, kuri atliko mineralinio azoto tyrimus ir sudarė tręšimo planą.

Tiek žieminių kviečių ir rapsų pasėlyje naudoju trijų formų mineralines azoto trąšas. Amonio salietrą (NH4+ ir NO3-), amonio sulfatą (NH4+ SO42-) ir karbamidą (NH2). Pirmas tręšimas amonio salietra pats svarbiausias.

Žinant, kad tomis pačiomis technologinėmis vėžėmis per visą sezoną teks važiuoti 5-7 kartus, tikrai nesinori padaryti gylių provėžų. Nes tai apsunkins ir lėtins kitus tręšimo ir purškimo darbus, sako ūkininkas Povilas Šumskis.

Todėl žinant savo laukų mineralinio azoto likutį, galima leisti augalams jį pasisavinti iš dirvožemio ir pataupyti brangias trąšas.

Dirvožemiui pasiekus normalaus drėgnumo sąlygas galima pradėti tręšimo darbus, žinant kad viskas padaryta teisingai ir žieminiai pasėliai nepatyrė azoto stygiaus. Kaip sakoma, ir vilkas sotus, ir avis sveika, mintimis dalijasi dirvožemio tyrimų nauda neabejojantis ūkininkas.

Užtikrinus efektyvią augalų mitybą per šaknis pagrindinėmis (NPK+S) maisto medžiagomis, galima tikėtis maksimalaus mikroelementinių trąšų poveikio. Toliau skatinant pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimą. Tuo pačiu didėja derlius ir jo kokybė.

Žieminiams kviečiams ankstyvajame augimo tarpsnyje svarbiausi yra cinkas (Zn), varis (Cu), manganas (Mn). Kiekvienas iš šių mikroelementų turi rimtą vaidmenį augalo mityboje.

Cinkas stiprina šaknų sistemą, padidėja augalų atsparumas sausroms. Norint, kad žieminiai kviečiai užmegztų maksimalų grūdų skaičių varpoje, krūmijimosi pabaigoje-bamblėjimo pradžioje turi netrukti vario.

Manganas atsakingas už fotosintezę, svarbus azoto apykaitoje, įsitikinęs ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis Jonas Šumskis.

Žemės ūkyje kiekvienos priemonės naudojimą reikia pateisinti.

Norint gauti rentabilų ir geros kokybės derlių, būtini dirvos tyrimai (dirvožemio pH, judrieji P2O5, K2O, organinės anglies (humuso), mineralinio azoto, sieros ir kt.).

Jei pažįstamas ūkininkas naudoja mikroelementines trąšas ir gauną maksimalų rezultatą, tai nereiškia, kad ir jus gausite tokį patį rezultatą.

Tręšimas tinkamu laiku ir tinkama norma didina jūsų ūkio rentabilumą.

Dirvožemio tyrimų atsiperkamumą reikia vertinti 5 metų laikotarpyje.

Dėl dirvožemio tyrimų ir tręšimo planų sudarymo mineralinėmis ir/ar organinėmis trąšomis pasikonsultuokite su MB „MAPagra".

Susisiekite su Donatu tel. +370 615 49150.