Pernai išgyvenę sausrą, ūkininkai jau rudenį suskubo drausti žieminius pasėlius. Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ draudimo specialistai skaičiavo plotus ir sumas, kurios pernai buvo išmokėtos ūkininkams. 

Primintina, kad draudimo įmokos yra iš dalies kompensuojamos valstybės, o apdrausti pasėlius rekomenduojama nuo 8 pagrindinių rizikų.

Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pasakoja, kad iki lapkričio 15 d. ūkininkai galėjo apsidrausti žieminius pasėlius. Jis atkreipė dėmesį, kad ūkininkų susidomėjimas draudimu nuolat auga, o po šių metų sausros šis skaičius didėja kartais.

„Po stichinių nelaimių – audrų, krušų ar sausrų, ar permainingų žiemų sulaukiame ūkininkų susidomėjimo ir klausimų apie pasėlių draudimą. Dalis nori sužinoti kiek kainuotų pasėlių draudimo paslaugos, kiti analizuoja kiek būtų mokėję ir kiek galėjo gauti draudimo išmokos. Būtent tie ūkininkai, kurie galėjo apsidrausti ir patiria didžiausius nuostolius. Tačiau susidūrę su stichinėmis nelaimėmis jie galvoja apie išgyvenimą, o ne apie draudimą. Tam ūkininkai paprasčiausiai neturi galimybių, nes juos spaudžia skolos kreditoriams“, – komentavo M. Rusteika.

Pašnekovo teigimu, ūkininkavimas be draudimo tarsi loterija – pasiseks arba ne.

„Todėl vis daugiau ūkininkų renkasi pasėlių draudimą ir stengiasi apsisaugoti nuo visų įmanomų rizikų. Žinome atvejų, kai nukentėjusiems nuo meteorologinių reiškinių ūkininkams teko pardavinėti žemę, nes nebuvo iš ko apmokėti skolų“, – pasakojo specialistas.

Pagrindinės draudimo rizikos

M. Rusteikos teigimu, ūkininkai gali apsaugoti pasėlius drausdami nuo 8 rizikų.

„Jos priklauso nuo to, kokius augalus ūkininkas sėja – vasarinius ar žieminius. Pastariesiems pasėliams atsiranda papildoma peržiemojimo rizika. Iššalimas, kruša, audra, liūtis, šalna, ilgai trunkantis lietus, stichinė sausra, ugnis – nuo šių 8 rizikų draudžiame ūkininkų pasėlius. Dažniausiai ūkininkai patys žino, kurios rizikos jiems yra aktualesnės ir nuo ko jie nori apsisaugoti“, – komentavo draudimo ekspertas.

Jis pastebėjo, kad populiariausios yra peržiemojimo, krušos ir liūties rizikos.

„Šios rizikos gali atnešti ir finansinę, ir moralinę žalą. Juk krušos sunaikinto derliaus nebeįmanoma nuimti arba labai sunku tai padaryti. O ūkininkas pasėjo, rūpinosi, užaugino pasėlius. Liko paskutinis žingsnis – nuimti derlių, tačiau to padaryti po krušos nebepavyksta. Gamta nuima derlių anksčiau už patį ūkininką“, – kalbėjo M. Rusteika.

Anot jo, taip pat nebeturime lietuviškų žiemų, kuomet atėjus gruodžio mėnesiui užsninga, užšąla ir javai užmiega žiemos miegu, o atsibunda pavasarį. 

„Todėl vis daugiau ūkininkų nori apsaugoti javus nuo iššalimo, nes besikaitaliojantis šaltis jau nuo rudens iki pavasario gali pridaryti didesnių ar mažesnių nuostolių“, – pasakojo M. Rusteika.

Valstybė kompensuoja dalį sumos

M. Rusteika tikino, kad nusprendę apdrausti pasėlius ūkininkai gali gauti kompensaciją iš valstybės.

„Todėl pirmiausia jie turi paramos prašymo ir draudimo dokumentus pateikti savo rajono savivaldybėje, žemės ūkio skyriuje. Tada gavę patvirtinimą dėl paramos skyrimo ūkininkai sumoka dalį draudimo įmokos. Pasirašydami draudimo sutartį sutariame dėl likusios sumos apmokėjimo, – pridūrė M. Rusteika. – Tokiu būdu ne tik patys ūkininkai pasirūpina derliumi, tačiau prie jo išsaugojimo prisideda ir valstybė“.

Anot jo, draudimo kainą sudaro daug aspektų – augalų rūšis, pasėlio vertė, rizikų skaičius, vietovė, topografija, meteorologinių reiškinių kiekio istorija ir pan.

„Išmokų dydis taip pat svyruoja, jos priklauso nuo to, kokių nuostolių patyrė ūkininkas. Pavyzdžiui, šiemet daliai ūkininkų išmokos viršijo ir 0,5 mln. eurų. Šiais metais ūkininkų nuostoliai buvo skirtingi, priklausomai nuo vietovių, jie prarado nuo 15 proc. iki 100 proc. viso derliaus“, – apie praėjusį derlių kalbėjo M. Rusteika.

Pasak jo, prieš pasirašant sutartį, jau yra numatoma suma, kuri bus skiriama patyrus nuostolių, o žalos vertinime dalyvauja ir pats ūkininkas.

Jeigu taip ir atsitinka, ūkininkas tikrai patiria žalą, du draudimo specialistai ją vertina. Išmoka skiriama, tokia, kokia buvo įvertinta ir suderinta su ūkininku laukuose bei atsižvelgiama į sutarties nuostatas, kurios buvo pasirašant pasėlių draudimo sutartį.

Per 16 darbo metų „VH Lietuva“ neturėjo nusiskundimų ar teisminių procesų dėl vertinimo ir skiriamų išmokų.

Pasak jo, besidraudžiančių ūkininkų skaičius auga.

„Iš viso apdraudžiame daugiau nei 0,5 mln. hektarų, ūkiai labai skirtingi, vieni labai maži, vos 10 arų. Tačiau vidutinis ūkis, kurį dažniausiai apdraudžiame siekia 100–200 hektarų ploto. Taip pat draudžiame ir sodus, daržus. Ūkininkai nori apsaugoti ne tik javus, bet ir kitus augalus.

Pernai iš viso apsidraudė apie 2,5 tūkst. ūkių“, – skaičiavo draudimo specialistas.