Klaipėdos r., šeimos ūkyje, daržoves auginantis Kęstutis Paulauskas sako, kad visur vis bėgte, nes darbas darbą veja. Atradus laiko šiek tiek stabtelėti, buvo svarbu apie verslą ir ūkininkavimo ateitį pasikalbėti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro vadove, jo ūkio finansinės apskaitos konsultante Laima Pivoriene. Juk, pasak ūkininko, „nesinori stovėti vietoje“.

Bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, agurkai, šiek tiek pupų, žirnių, grūdiniai augalai – nuo pavasario iki rudens yra Kęstučio ir jo šeimos rūpestis. Jau 17 metų daržininkystę pasirinkęs Kęstutis sako, kad nuo mažens augo prie ūkio, darbo nebijo, pradėjęs nuo nulio, viską sukūrė savo rankomis. Per tuos metus atsirinktos daržovių veislės, pažintas dirvožemis, pasirinktos sėjomainos ir auginimo technologijos.

„Pradėjome nuo bulvių. Pirmaisiais metais pasodinau 80 arų. Dvejus metus užaugo. Sakau, jei trečius nieko nebus, mesim tą ūkį, bet tęsėme. Nusprendėme pasėti morkų, burokėlių, kopūstų. Kol išmokome, kol tinkamiausias sėklas atradome.  Viskas vyko po truputį. Seniau pirkdavome kopūstų daigus iš močiučių. Sakydavo, kad žieminiai, o buvo vasariniai. Galvos susproginėdavo. Tada patys nusprendėme pirkti sėklas, auginti daigus šiltnamyje. Burokėlius taip pat įvairius išbandėme“, – apie verslo pradžią pasakoja Kęstutis.

Ūkininkas prisimena, kad būdavo – iš ryto pasikasi bulvių, nuvažiuoji į Klaipėdą ir iki 12 val. jau parduodi, grįžti, vėl prisikasi, ir atgal į turgų. Viskas pasikeitė, kai atsirado didžiosios parduotuvės. Žmonės nebežiūri, kad būtų iš ūkio, žiūri kur pigiau, o kokybė ne tiek svarbi.

„Tai kas, kad didžiuosiuose centruose daržovės pigesnės, bet skonio nėra“, – lygina LŽŪKT Klaipėdos r. biuro vadovė Laima Pivorienė.

Realizavimas ir darbo jėgos problema

Kęstutis turi autobusiuką su palapine. Prekiavimo vieta kainuoja 20 Eur už dieną. Jau yra nuolatinių pirkėjų, kurie užsisako daržovių paskambinę telefonu arba atvažiuoja į ūkį. Per ūkininkavimo laikotarpį teko daržoves tiekti mokyklai, dabar šiek tiek jų užsisako kelios kavinės.

Šalia Klaipėdos daugiau daržovių augintojų Kęstutis nežino. Į turgų jomis prekiauti jie atvyksta iš kitų rajonų. Taip pat daug perpardavinėtojų, atvažiuojančių iš Lenkijos, Ispanijos. Ūkininkas pasakoja, kad ir ne kiekviena močiute, kuri prekiauja turguje, galima pasitikėti.

„Močiutė kasdien sėdi turguje, ar gali ji tiek užsiauginti savo sode? Dėžėmis krapų ar daržovių? Man reikia paprikos, žinau, kad atvažiuoja furos, nuvažiuoju, žiūriu tos pačios močiutės su pilnais vėžimėliais nuo furos važiuoja“, – pasakoja Kęstutis.

Ūkininkas, sako, kad per sezoną užaugintas daržoves pavyksta parduoti. Galėtų auginti daugiau, bet...  „Sodiname tiek, kad neliktų. Galėtume ir daugiau, bet nėra žmonių. Su darbo jėga yra problema. Dabar žmonės nenori eiti į talkas. Gauna pašalpas“, – problemą įvardija Kęstutis, o konsultantė jam antrina, kad „tiems, kurie nenori dirbti, lengva pašalpų paprašyti“.

Taigi daugiausia darbų tenka pačiam, labai padeda uošvienė, kai gali, prisijungia žmona, nes dirba pardavėja, ir dukros su sūnum, kurie dar moksleiviai.

Patirtį koreguoja gamta

Pasak Kęstučio, turimos technikos užtenka. Chemijos beveik nenaudoja, minimaliai tręšia.  Ūkio dirvožemis – molis, priesmėlis. Kasmet ten pat augalų neaugina, keičia. Sako, kad geriausiai viskas auga po bulvių. Stengiasi dirvožemį organika praturtint sėdamas posėlinius augalus.

„Stengiuosi sėti žirnių – po jų taip pat viskas gerai auga. Aš jų nekuliu, palieku. Užariu visą žalią masę. Dirvai praturtinti dar sėju garstyčias, ridikus kaip posėlį“, – pasirinkimą komentuoja Kęstutis.

Kas po ko geriausiai auga? Anot Kęstučio, svogūnai po kopūstų, po morkų – bulvės, svogūnai. „Česnakus jau kelerius metus puola puvinys. Nebus sėklos, tik 30 proc. žieminių česnakų išliko. Dabar kaitina, o po to lyja. Balandžio pradžioje čiut ne +30o C. Augalas nesupranta, kas vyksta“, – paklaustas, po kokio augalo pasodinti geriausia auga česnakai, problemą įvardija ūkininkas.

Kęstutis pastebi, kad sėklos mažiau daigios, nei buvo anksčiau. Svogūnai  ir burokėliai rečiau sudygo Ir kopūstai jau kelinti metai nepatinka. Formos keičiasi, sproginėja, pūva.

Kalbėdamas apie pasėlių priežiūros darbus, vyras sako, kad auginant daržoves bearimė technologija netinka. Lieka lapai, šaknys, jei neaparsi, liks puvinys, kitos ligos.  Ir su piktžolėmis lengviau kovoti ariant.

Laimė – vandens užtenka. Jei nėra lietaus, daržovėms laistyti naudoja šalia namų išsikasto prūdelio vandenį, kurį iki laistomų daržovių nuveža cisternoje, o išlaistyti kartais tenka ir laistytuvu.

Galvoja apie ES paramą

Žinoma, Kęstutis galvoja apie laistymo sistemą. Taip pat norėtų pasistatyti angarą technikai laikyti. Šiemet baigėsi ES paramos, skirtos jaunajam ūkininkui, 5 m. laikotarpis. Galima ieškoti naujų galimybių.

„Susisieksiu su Kretingos rajono biuro ekonomikos konsultante, kuruojančia mūsų biurą. Tegul paanalizuoja ūkio galimybes gauti Europos Sąjungos paramą“, – sako biuro vadovė, o Kęstutis prisimena, kad pirmą kartą į LŽŪKT Klaipėdos r. biurą atėjo dėl jaunojo ūkininko paramos, tada ir ūkio finansinę apskaitą biure pradėjo tvarkyti.

„Ir pačiam nereikia galvoti, ir ramiai miegoti gali. Laima viską žino. Privatininkas gal žinos, gal ne, dar klaidų pridarys“, – apie pasirinkimą naudotis LŽŪKT Klaipėdos r. biuro konsultantės ūkio finansinės apskaitos tvarkymo paslaugomis kalba ūkininkas. 

Pasak Kęstučio, ūkyje veiklos yra nuo ryto iki vakaro. Pragyventi galima, o sutaupyti – sunkoka. Tas sulūžo, tas sugedo.  O visgi nesinori stovėti vietoje. Poreikiai aptarti, priešaky – galimybės.