Kodėl Lietuvoje beveik išnyko smulkūs kiaulių augintojai?

Smulkių ūkių traukimasis yra ne vien ekonominis, bet ir kultūrinis praradimas Lietuvai. Kartu su smulkiais ūkiais nyksta lėtas ir ramus kaimo gyvenimo ritmas bei vietos ūkininkų užaugintos produkcijos kultūra. Retas vienkiemis šiandien augina gyvulius. Žinoma, raida ir pažanga diktuoja savo sąlygas, bet daugelis įsitikinę, kad kaimo dvasią naikina ne progresas, o politinės klaidos.

Nuo trijų kiaulių iki tuščių tvartų

Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas pasakoja, kad anksčiau buvo įprasta kaimuose turėti mažus kiaulių ūkius. Dažnas ūkininkas augindavo bent 3 kiaules, iš kurių vieną pasilinkdavo sau, o kitas parduodavo. Šiandien, deja, tokių ūkių nebeliko.

Liūdna statistika dalijasi ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jei 2015 m. šalyje buvo apie 15 tūkstančių kiaulių ūkių, tai dabar – vos 3 tūkstančiai. Skaičiai kalba patys už save – smulkusis kiaulininkystės sektorius per dešimtmetį sumažėjo penkis kartus.

A. Šlivinskas įsitikinęs, kad smulkiųjų kiaulių augintojų žlugimą nulėmė iškelti pertekliniai veterinariniai reikalavimai dėl AKM (afrikinio kiaulių maro).

„Visus smulkiuosius kiaulių ūkius sužlugdė veterinarija. Buvo pertekliniai reikalavimai, pvz., dėl plintančio kiaulių maro įrengti dušus ir pan. Smulkieji ūkininkai to padaryti negalėjo. O tada sekė griežti patikrinimai ir baudos“, – sako A. Šlivinskas ir pabrėžia: „Pagrindinis tikslas toks ir buvo – sunaikinti smulkiuosius augintojus, kurie kiaulių skerdena prekiaudavo turguose. Tai buvo puikiai veikusi sistema – ūkininkai, skerdyklos, turgus. Dabar to nebėra“.

Lemiamas AKM smūgis

Nors afrikinis kiaulių maras (AKM) iš tiesų tapo rimtu išbandymu visam sektoriui, smulkieji augintojai jo pasekmes pajuto skaudžiausiai.

„Pertekliniai reikalavimai buvo lemiamas smūgis. Vietoje protingų biosaugos priemonių įvesti dušai, kontrolė, griežtų baudų sistema. Pavieniai ūkininkai tiesiog neatlaikė“, – įsitikinęs A. Šlivinskas.

AKM ir toliau naikina smulkius ūkius. A. Palionis neslepia žinąs atvejų, kai atliekant epidemiologinius tyrimus, po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų apsilankymo ūkyje nustatomas AKM protrūkis.

„Labai keistai atrodo, kai užfiksuojamas vienas AKM atvejis kaime ir VMVT daro epidemiologinį tyrimą. T. y. maždaug 10 km spinduliu yra aplankomi visi kiaulių ūkiai. Turiu omeny smulkieji ūkiai. Jie patikrinami – kaip laikomasi biosaugos priemonių, perspėjami apie užfiksuotą AKM atvejį. VMVT išeina ir po savaitės viename iš tų ūkių AKM“, – nuostabos neslepia ŽŪM ministras.

Dvigubi standartai

„2020 m. Lietuva kiauliena apsirūpindavo 50 proc., 2025 m. – 42 proc. Ką mūsų didieji kiaulių augintojai padarė, kad turėtume didesnį apsirūpinimą kiauliena? Aš sakyčiau nieko“, – tvirtina A. Palionis ir meta didelį akmenį į stambiuosius kiaulių augintojus: „Tad jeigu ponas A. Baravykas rėkia, kad mažinkim smulkiuosius, uždarykime juos, tai ponas A. Baravykas turėtų įrodyti, kaip jo atstovaujamas sektorius vykdo įsipareigojimą užtikrinti Lietuvai apsirūpinimą kiauliena.“

Žemės ūkio ministras pabrėžia, kad dalis didžiųjų kompleksų nepanaudoja savo potencialo ir užuot plėtę gamybą, jie orientuojasi tik į pelno maksimizavimą.

„20 proc. pas mus užaugintų kiaulių yra išvežama į Lenkiją skersti. Kodėl? Kad mūsų perdirbėjai galėtų mokėti didesnę kainą už likusias 80 proc. Lietuvoje. Kam dirbti daugiau, jeigu su mažesniu kiekiu gali gauti didesnį pelną“, – retoriškai klausia A. Palionis.