Pirmoji šių metų vieša konsultacija parodė, kokia ji svarbi – sulaukta daugybė klausimų iš įvairių Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) veiklos sričių. Tikimės, kad atsakymai bus naudingi ne tik klausėjams, bet ir visiems žemę dirbantiems žmonėms. 

Augalų dauginamoji medžiaga

1. Tarkim, esu ūkininkė, auginanti ‘Skagen’ veislės žieminius kviečius, o kaimynas ūkininkas nori nusipirkti šiek tiek jų sėklos, kad galėtų pasidauginti savo ūkyje. Ar galiu jas parduoti neturėdama dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo?

Jūsų sandoris su kaimynu jau būtų sėklos tiekimas rinkai, kad rinkoje būtų prekiaujama kokybiškomis sėklomis, yra tai užtikrinanti sistema. Norint dauginti ir rinkai tiekti ‘Skagen’ veislės žieminių kviečių sėklas, būtina turėti Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą, o sėklinis pasėlis – aprobuotas. Paruoštos sertifikuoti sėklų siuntos fasuotės turi būti paženklintos oficialiomis etiketėmis. Jas naudoti turi teisę tik tos sėklų siuntos, kurios atitinka privalomuosius reikalavimus ir tada išduodamas Sėklos sertifikatas. Tik turintis tokį sertifikatą žmogus ar juridinis asmuo gali tiekti sėklas rinkai. 

2. Ar galima savo reikmėms iš Lenkijos atsivežti javų ar pašarinių žolių sėklos?

Jeigu javų ar pašarinių žolių sėklos nebus tiekiamos rinkai, jas Lenkijoje galite pirkti ir naudoti savo reikmėms.

3. Kaip Augalininkystės tarnyba vertina sėklų dalijimosi renginius?

Tik daržovių sėklas, neatitinkančias Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo 9 punkto nuostatų, t. y. daržovių sėklos gali būti superelitinės, elitinės, sertifikuotos, standartinės kategorijos bei saugotinos ir savitosios daržovių veislės sėklos ir jų  veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių ar į Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą, leidžiama neatlygintinai perduoti kitiems asmenims mugėse, kultūros ir mokslo paskirties pastatuose, taip pat jomis dalytis su asmenimis, kurių kontaktus radote interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje, jei:

- Asmenys, perduodantys daržovių sėklas ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 d. Augalininkystės tarnybai raštu pateikė informaciją apie tokios sėklos kiekį, rūšį ir veislę;

- daržovių sėklos yra sufasuotos ir paženklintos, ant fasuotės yra nuoroda „Sėklos mainai“.

Per einamuosius metus perduodamų sėklų kiekis neturi būti didesnis kaip:

- pupinių augalų iki 5 kg;

- svogūnų, lapinių burokėlių, raudonųjų burokėlių, ropių, moliūgų, morkų, ridikų, špinatų, builių, smidrų, arbūzų ir salotų – iki 500 g;

- kitų daržovių – iki 100 g.

Fiziniai asmenys, perduodantys daržovių sėklas kitiems asmenims, yra atsakingi už tokių sėklų kokybę.

Fitosanitarija

1. Išėmus iš pomidorų sėklas ir jas pardavus kaimynui, pažįstamam ar kažkam kitam, ar reikia turėti pažymėjimą?

Tiekimas rinkai yra prekyba arba siūlymas parduoti, kartu – ir reklama, tad jūsų sandoris su kaimynu būtų laikomas kaip prekės tiekimas rinkai. Tai  sistema priemonių,  užtikrinančių, kad rinkoje būtų prekiaujama kokybiškomis sėklomis, vadinasi,  pažymėjimas – būtinas. Kadangi Jūs norite vykdyti veiklą, o dauginti, užsakyti dauginti pagal dauginimo sutartį, įvežti, fasuoti, perfasuoti ir tiekti rinkai javų, grikių, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų, pašarinių augalų, daržovių sėklas, sodo augalų, išskyrus CAC (Conformitas Agraria Communitatis), dauginamąją medžiagą gali tik Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą turintys atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai.

2. Ar tikrai sąraše bus keli šimtai pomidorų veislių, kurias platina jų augintojai?

Šiuo metu Europos Sąjungos (toliau – ES) daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge yra daugiau kaip  4100 pomidorų veislių, o Nacionaliniame augalų veislių sąraše  – 5 pomidorų veislės.

3. Nusipirkus legalias sėklas iš prekybos centrų, ar pomidorai ir paprikos nesirgs?

Tiekiamos rinkai pomidorų ir paprikų sėklos visose ES šalyse yra tikrinamos, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis bei, tiekiant šias sėklas rinkai, jos privalo turėti augalo pasą – dokumentą, kuris užtikrina, kad  augalams bei augaliniams produktams yra reguliariai atliekama fitosanitarinė kontrolė ir jie yra sveiki. Taigi, minėtų sėklų augintojų ūkiuose, kurie augina pomidorus ir paprikas dėl sėklų, kurias tiekia  rinkai ir ją sertifikuoja, yra atliekami reguliarūs patikrinimai. Pasitaiko atvejų, kai ES rinkos viduje gabenamos sėklos yra užkrėstos kai kurių ligų sukėlėjais,  tačiau jie yra pavieniai ir itin reti. Įsigiję nedaigių sėklų ar augalams susirgus, galite kreiptis į Augalininkystės tarnybą. 

4. Ar pomidorų rudųjų raukšlių virusas yra pavojingas žmogaus sveikatai?

Šis virusas nėra pavojingas žmogaus sveikatai. Jis kelia grėsmę tik pomidorams ir paprikoms.

5. Gal žinote, kiek pomidorų rudųjų raukšlių virusas turi atmainų?

Oficialiuose moksliniuose šaltiniuose (EPPO, CABI, International Committee on Taxonomy of Viruses (ICTV)) pomidorų rudųjų raukšlių viruso grupavimas į atmainas nėra minimas, todėl pateikti atsakymo į šį klausimą negalime.

Daugiau informacijos apie virusą galima rasti šiose oficialiose duomenų bazėse:

• EPPO;

• CABI;

• ICTV.

Augalų apsauga 

1. Ar šiltnamių purkštuvams robotams galioja tos pačios techninės apžiūros taisyklės?

Taip, apdorojimo augalų apsaugos produktais techninės apžiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-46, nustato, kad privalomoji techninė apžiūra būtina visoms profesionaliajam naudojimui skirtoms apdorojimo įrangos rūšims: purkštuvams su horizontaliu skirstomuoju vamzdžiu; krūmų ir vaismedžių purkštuvams; stacionariems ir pusiau stacionariems purkštuvams, įskaitant rūko generatorius ir beicavimo mašinas; birių augalų apsaugos produktų paskleidimo mašinoms.

Techninė apžiūra neatliekama tik rankinei ir ant nugaros nešiojamai apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangai.

2. Buvo keistos etiketės, o produktas pirktas anksčiau nei ji keista, todėl noriu pasitikslinti, kurios etiketės informacija vadovautis: ankstesnės ar naujos? 

Augalų apsaugos produktus (AAP) turite naudoti pagal galiojančioje etiketėje nustatytus reikalavimus. Jeigu nusipirkote AAP anksčiau, negu pasikeitė etiketė, tačiau jūs to nežinojote, pažeidimas nebus fiksuojamas. Tačiau, jeigu sužinojote apie atnaujintą etiketę, AAP naudokite vadovaudamiesi galiojančia, t. y. atnaujinta etikete. Informacija apie registruotus AAP ir jų etiketes yra skelbiama ir nuolat atnaujinama Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje ir informacinėje sistemoje VATIS:

https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas, 

http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/.

3. Noriu paklausti, kur galiu rasti pažiūrėti, kokios yra naujausios augalų apsaugos produktų etiketės – VATIS ar vatzum.lt interneto puslapyje?

Visų žemės ūkyje naudojamų  AAP sąrašą, tarp jų ir naujausių  etikečių,  galite rasti Augalininkystės tarnybos tinklalapyje adresu: http://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/ ir informacinėje sistemoje VATIS adresu: https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas.

4. Ar AAP galima naudoti mažesne nei nurodyta minimali norma etiketėje?

Mažesnę negu nurodyta AAP etiketėje normą galima naudoti tada, kai joje nurodyta, kad mažesnės normos naudoti negalima (taip pat būna parašyta „nemažinti normos“ ir pan.), siekiant išvengti ligų, kenkėjų ar piktžolių atsparumo atsiradimo rizikos.

Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-277 17 p. numatoma, kad „negalima naudoti didesnių nei registruotų normų. Normos mažinimas galimas, jei tai efektyvu“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232115?jfwid=oizvypq8. Jeigu įvertinate kenkėjų, ligų ar piktžolių paplitimą ir kitas sąlygas ir nusprendžiate, kad norimam efektyvumui pasiekti pakaks mažesnės AAP normos ir AAP etiketėje nedraudžiama normą mažinti, tada galite ją mažinti. Normų mažinimas taip pat labai aktualus siekiant tausaus AAP naudojimo.

5. Ar galima purkšti, kai pučia stipresnis vėjas nei nurodyta AAP etiketėje? 

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 79 p. reglamentuoja, kad „apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true

6. Kai miglinius augalus purškiu insekticidu, ar privalau registruoti PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema) prieš 2 dienas ?Apdorojant miglinius augalus insekticidu privaloma prieš 2 dienas per PPIS pranešti apie planuojamą purškimą, jei konkretus naudojamas AAP yra pavojingas bitėms, t. y. jo etiketėje yra frazė „Pavojingas bitėms“. Reikalavimas nustatytas Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564, 59 punkte. 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true.

6. Ar augalų apsaugos produktų mišinius, išpurkštus viename lauke, bus galima surašyti į PPIS?

Šias galimybes konkrečiau gali patikslinti Žemės ūkio duomenų centro specialistai, administruojantys PPIS sistemą, kurioje galima užpildyti AAP naudojimo duomenis.

7. Gal Augalininkystės tarnyba galėtų parengti sąrašą AAP ir pateikti informaciją apie tai, kokius planuojamus purškimus reikia registruoti PPIS? Tokia atmintinė būtų visiems naudinga...

Lietuvoje registruotų AAP sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos informacinėje sistemoje – VATIS, internetiniu adresu https://vatis.vatzum.lt taip pat ir tarnybos svetainėje https://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/. VATIS pasirinkus meniu punktą „Augalų apsaugos produktai/AAP sąrašas“ galima vykdyti AAP paiešką, atlikti jų peržiūrą, atsisiųsti AAP etiketę, tačiau atlikti paiešką pagal būtinumą paskelbti apie planuojamą purškimą PPIS šiuo metu galimybės nėra. AAP sąrašas yra nuolat pildomas, todėl aktualią informaciją prašome sekti VATIS arba Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje. 

8. Pasitaiko, kad į sodą bitininkai atsiveža avilius, juos pastato, bet jų nedeklaruoja, todėl mes nežinome, kam jie priklauso. Purškimą registruojame PPIS sistemoje, kaip reikalaujama, ir po 21 val. pradedame sodą purkšti, o tada sulaukiame bičių savininkų priekaištų. Kaip turėtume tokiu atveju elgtis? Profesionalūs AAP naudotojai neprivalo žinoti, kur yra bičių aviliai, tačiau jie turi pareigą apie planuojamus purškimus pateikti informaciją į PPIS. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės numato reikalavimus ir bičių laikytojams. Bičių laikytojai privalo  registruoti bitynus Ūkinių gyvūnų registre, taip pat jame nurodyti bičių perkėlimo vietas. Tik tokiu atveju jie gaus informaciją apie 2,5 km vykdomus purškimus. Jei bitynas neregistruotas, už purškimo pasekmes atsakingi patys bičių laikytojai.

9. Ar labai griežtai taikomi purškimo apribojimai? Ar galiu purkšti piktžoles, jeigu žydi tik dalis lauko? Ar purškimai tikrinami pagal gautus skundus, ar prevenciškai? 

Augalų apsaugos produktų naudojimą reglamentuoja Taisyklės ir konkrečių AAP etiketėse nustatyti reikalavimai. Jeigu purškiate lauką, kuriame yra žydinčių augalų, privalote jį apdoroti nakties metu, t. y. nuo 21 val. iki 4 val. Jeigu apdorojamame lauke yra daug žydinčių augalų, privalote apie purškimą pranešti į PPIS. AAP naudojimo reikalavimų laikymasis tikrinamas planinių ir neplaninių (pagal gautus skundus ar kitų institucijų pranešimus) patikrinimų metu.

10. Ar reikia saugoti žydinčius augalus, jeigu įgyvendinant žaliojo kurso programą bus juostos su kitais žydinčiais augalais? Kaip reikia elgtis, jeigu purškimai atliekami netoliese, tarkim, 0,5 m atstumu? 

Žydinčius augalus privaloma saugoti visada, siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus. Jei purškiama šalia žydinčių augalų juostų, purškimą rekomenduotina atlikti naktį, t. y., kai nebeskraido bitės. Ir svarbu laikytis Taisyklių 77 p. reikalavimo: žemės sklypus ar kitas teritorijas reikėtų purkšti taip, kad naudojamo AAP dulksna nepatektų už apdorojamo ploto ribų.

11. Ar apie planuojamą purškimą būtina pranešti, jeigu aplink purškimo vietą nėra bičių 3 km spinduliu? 

Ūkininkai nėra įpareigoti žinoti, ar aplink apdorojamus AAP laukus yra bitynų, tačiau ruošiantis purkšti žydinčius augalus profesionaliam naudojimui skirtais AAP, ar naudojant pavojingus bitėms AAP (kurių etiketėje yra saugos priemonė „Pavojingas bitėms“), ar sėjant augalų, kuriuos lanko bitės, sėklas, beicuotas pavojingu bitėms AAP, ūkininkai privalo prieš dvi kalendorines dienas pateikti planuojamo purškimo informaciją į PPIS. Šią informaciją Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nedelsdamas perduoda bitininkams, kurie bites laiko 2,5 km atstumu nuo apdorojamo lauko ar kito ploto. Reikalavimas nustatytas taisyklių 59 p. 

12. Jeigu augalai nežydintys, todėl ūkininkas nori juos purkšti dienos metu, ar apie tai reikia pranešti?  

Apie bet kokių augalų purškimą pranešti privaloma, jeigu naudojamas pavojingas bitėms AAP. Tai nurodoma AAP etiketėje. Jeigu tokiu AAP bus purškiami nežydintys augalai, arba žydintys augalai, įrašyti į Augalininkystės tarnybos sudarytą ir skelbiamą žydinčių žemės ūkio augalų sąrašą, juo leidžiama purkšti dienos metu, t. y. nuo 4 val. iki 21 val. https://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/agrochemija/#aka

13. Ar galima paties pirkta chemija nupurkšti kaimyno lauką? Ir kaip teisingai užpildyti žurnalą? Ar logiška, kad žurnalą pildo tik paslaugos gavėjas? Kaip tokiu atveju paslaugos teikėjas įrodys, kur sunaudojo augalų apsaugos produktus?

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 91 p. reglamentuota, kad AAP neprofesionalus naudotojas  dėl purškimo paslaugos gali kreiptis  į profesionalų AAP naudotoją, kuris su savo įsigytais AAP gali nupurkšti kaimyno lauką. Minėtų taisyklių 92 p. nustatyta, kad AAP naudojimo apskaitos žurnalą popieriuje, elektroninėje formoje ar prisijungęs prie PPIS turi užsipildyti pats paslaugos gavėjas. Paslaugos teikėjas (AAP profesionalus naudotojas) taip pat privalo atlikto purškimo (suteiktos paslaugos) informaciją užpildyti savo žurnale, nurodydamas lauko, kurį apdorojo, kontrolinio žemės sklypo Nr. arba lauko adresą ir kitus reikiamus žurnalo formoje nurodytus duomenis. Su paslaugos gavėju turite sudaryti panaudos sutartį. 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true

14. Insekticidais nupurkšti reikia tik lauko pakraščius. Kaip tokiu atveju nurašyti sunaudotą augalų apsaugos produktų kiekį?

Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnale turite nurodyti konkretų apdorotą plotą ir jame sunaudotą AAP kiekį ir kitus duomenis nurodytus žurnalo formoje.

15. Ar galima  užpildyti augalų apsaugos produktų nurašymo žurnalą pamiršus tai padaryti laiku? 

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės numato, kad įrašus AAP apskaitos žurnale privaloma atlikti per 15 kalendorinių dienų po AAP panaudojimo. Atkreipiame dėmesį, kad žurnalas yra skirtas ne AAP nurašyti, o siekiant tikslios informacijos apie AAP panaudojimą konkrečiuose žemės plotuose ar kituose objektuose. Ji svarbi tiek  patiems ūkininkams, tiek  kontrolę atliekančių įstaigų darbuotojams. Tačiau pažeidimas nebus fiksuojamas, jei ūkininkas dėl pateisinamų priežasčių žurnalą užpildys vėliau arba jo taisymo priežastys bus pagrįstos.

16. Kur iki sunaikinimo saugote nelegalius ar falsifikuotus augalų apsaugos produktus, kurie būna aptikti pas juridinius ir fizinius asmenis?

Patikrinimo metu užfiksuojami nustatytų nelegalių, neregistruotų ar falsifikuotų AAP pavadinimai, partijų numeriai, pakuočių skaičius, jų kiekiai ir, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakingam subjektui duodamas nurodymas saugoti juos konkrečiai nurodytoje vietoje, jų netiekti rinkai ir nenaudoti. Augalininkystės tarnybai išnagrinėjus pažeidimo atvejį, priimamas sprendimas. Atsakingas už pažeidimą ūkio subjektas nuo sprendimo gavimo dienos savo lėšomis įpareigojamas perduoti AAP likučius turinčiai teisę juos tvarkyti įmonei. Perdavus likučius, dokumentai, kuriais patvirtinamas AAP perdavimas, pateikiami Augalininkystės tarnybai. Augalininkystės tarnybos specialistai taip pat dalyvauja likučių perdavimo  procese.

17. Augalų apsaugos produktų naudotojams yra nustatytos apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių. Įdomu, kaip ji nustatoma  iki melioracijos griovio? Ar nustatytos apsaugos zonos AAP etiketėse neprieštarauja Aplinkos ministerijos teisės aktams?

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (93 straipsnis) nurodyta, kad „melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurio ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos“.

AAP etiketėse nurodomos apsaugos zonos iki vandens telkinių. Įvertinus augalų apsaugos produktų riziką vandens organizmams ir nustačius, kad ji  nepriimtina, tada taikomos rizikos mažinimo priemonės – apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių. AAP etiketėse nurodomos apsaugos zonos iki vandens telkinių nustatomos nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos.

Apsaugos zonos iki vandens telkinių nuo lauko gali būti nuo 5 iki 20 metrų, ir iki 40 metrų sodo augalams. Jeigu AAP gali nutekėti dėl nuolydžio, tuomet daugiamečiais augalais turėtų būti apželdinta 10 metrų  apsaugos zona. Tačiau rizika vandens organizmams gali būti priimtina ir be rizikos mažinimo priemonių. Tuomet  vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 81 punktu privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių.

Jeigu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) yra nustatyta didesnes apsaugos juostas iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis aprašu.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane įrašyta, kad mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 metrai, net jeigu nacionaliniai teisės aktai numato mažesnį plotį. Tokiu atveju, jei Strateginio plano GAAB4 standartas nustato didesnes apsaugos juostas iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis standartu.

Tręšiamieji produktai

1. Per prezentaciją VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ (iššifruoti) specialistai pasakė didelę naujieną, nesuderinamą su sveiku protu: tręšimo žurnalą reikės užpildyti per 5 dienas panaudojus trąšas? Kai žurnalų pildymas buvo derinimas su socialiniais partneriais buvo pasakyta, kad AAP priemonių panaudojimą reikės užpildyti per 15 dienų PPIS sistemoje, o trąšų žurnalą tręšimų sezono pabaigoje 1 kartą per metus. Iš kur atsirado 5 dienos?

Augalininkystės tarnyba AAP ir tręšiamųjų produktų (toliau – TP) priežiūrą atlieka, vadovaudamasi jai priskirtais teisės aktais, kuriuose nustatytas reikalavimas augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą užpildyti per 15 kalendorinių dienų po AAP panaudojimo, o trąšų naudojimo žurnalą užpildyti ne rečiau kaip du kartus per metus (iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d.).

Tačiau ūkininkai, dalyvaujantys tam tikrose programose ir gaunantys išmokas turi ir kitų įsipareigojimų bei jų turi laikytis vadovaudamiesi Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetencijos prižiūrimos srities teisės aktų reikalavimais.

Pavyzdžiui, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 10.4.1.4 p. :

„10.4.1.4.ūkiai, tręšiantys organinėmis trąšomis (įskaitant tręšimą mėšlu mažiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus) ir (arba) mineralinėmis trąšomis, ir (arba) kalkinimo medžiagomis, privalo į PPIS (adresu https://paseliai.vic.lt) įvesti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus: lauko atpažinimo numerį (kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerį arba lauko eilės numerį), pasėlio kodą arba augalo pavadinimą, tręšiamą ar kalkinamą plotą, trąšos ar kalkinimo medžiagos pavadinimą, panaudotos trąšos ar kalkinimo medžiagos kiekį, panaudotos trąšos ar kalkinimo medžiagos kiekį (kg į ha), tręšimo arba kalkinimo datą. Duomenys turi būti užpildyti (pildo pats pareiškėjas arba su seniūnijos darbuotojų pagalba) per 5 darbo dienas nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f92e1ed0d98311e4b6acbc7f0d87c3ec/asr

Tačiau šių reikalavimų Augalininkystės tarnyba pagal kompetenciją netikrina.

2. Kaip tinkamai laikyti defekatą? Ar galima laikyti lauke ne ant padėklų?

Defekatas yra dirvožemio gerinimo priemonė. Remiantis defekato (kalkių purvo) saugos duomenų lapais jį sandėliuoti reikia vėsioje ir sausoje vietoje, stengtis  kuo labiau sumažinti kontaktą su oru ir drėgme, laikyti atskirai nuo rūgščių, azoto gaminių, šiaudų. Dideli kiekiai turi būti laikomi specialiuose silosuose. Defekatas gali reaguoti su aliuminiu, todėl reikia užtikrinti, kad produktas būtų sandėliuojamas talpykloje pagamintoje iš kitos medžiagos.

3. Ar būtina tręšiamųjų produktų apskaitos žurnale rašyti kontrolinių žemės sklypų  numerius? 

Trąšų apskaitos žurnalas turi būti pildomas vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2 priede nustatytais reikalavimais. 

4. Kodėl negalima naudoti skystųjų trąšų KAS karstiniuose regionuose? 

Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Augalininkystės tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nesuteikia Augalininkystės tarnybai teisės oficialiai aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiame tik Augalininkystės tarnybos specialistų nuomonę dėl Jūsų pateikto klausimo. Karstiniuose regionuose draudžiama naudoti skystąsias trąšas, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 str. 1 d. 7 punktu. Mūsu nuomone, skystųjų trąšų naudojimas gali paskatinti smegduobių susidarymą karstinių regionų, kurie pasižymi tirpiomis uolienomis, vietovėse. 

Kita

Kas kontroliuoja turgavietes?

Augalininkystės tarnybos Regioninių skyrių specialistai pagal sritis atlieka turgaviečių tikrinimus.