Didžiausia bankroto rizika išlieka apgyvendinimo ir maitinimo, statybų, transporto bei saugojimo bendrovėse, mažiausia – finansinės ir draudimo veiklos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įmonėse, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys.

2022 metų finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų. Daugiausiai prie bankroto ribos esančių įmonių yra Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas teigė, kad kiekviena bendrovė turėtų būti vertinama individualiai, todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais verslo partneriais ar teikti paslaugas, saugiau patikrinti jų kreditingumą.

„Nepaisant vieno ar kito sektoriaus bendrojo rizikingumo, atskirų įmonių rodikliai ir finansinė disciplina gali skirtis iš esmės. Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius“, – pranešime nurodė jis.

Pagal bankroto tikimybę rizikingiausi sektoriai išlieka apgyvendinimo ir maitinimo įmonės (18 proc.), statybų (16 proc.) bei transporto ir saugojimo įmonės (10 proc.).

Minimali bankroto rizika fiksuota ten, kur dominuoja valstybės valdomos įmonės: viešajame valdyme ir gynyboje (0 proc.), žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe (2 proc.).

Mažesnę bankroto riziką taip pat turi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (4 proc.), informacijos ir ryšių (5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (5 proc.) ir švietimo (5 proc.) įmonės.

Daugiausia įmonių, esančių arti bankroto rizikos, yra Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse (po 9 proc.), šalies rizikingumo vidurkį (8 proc.) atitinka įmonės iš Alytaus bei Kauno apskričių, mažiau rizikingų įmonių taip pat yra Telšių (7 proc.) bei Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse (po 6 proc.).

Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 27 proc. apgyvendinimo ir maitinimo, 24 proc. statybų, 16 proc. transporto ir saugojimo bendrovių. Vėlavimo mokėti vidurkis Lietuvoje siekia 11 proc.

Žemiausia vėlavimo mokėti rizika išsiskiria finansinės ir draudimo veiklos (1 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (3 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5 proc.) įmonės.