Sodeliškių dvaro sodyboje esančiame Daliaus Linkevičiaus ekologiniame ūkyje (Biržų r.) vyko tarptautinė konferencija „Ekologinio žemės ūkio gamybos plėtros iššūkiai“. Žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius pasidalino įžvalgomis apie iššūkius, su kuriais susiduria ekologiniai ūkiai, jų produkcija prekiaujantys ūkininkai bei pasakoja apie tolimesnius ekologinių ūkių plėtros planus.

Neseniai vykusioje konferencijoje „Ekologinio žemės ūkio gamybos plėtros iššūkiai“ diskutavote apie perspektyvas ir iššūkius ekologinio ūkio plėtrai. Tad kokie jie?

Savo pranešime paliečiau skaudžias temas apie ekologinio ūkio plotų sumažėjimą. Pagal skaičius matome, kad lyginant su praeitais metais, 2023 m. sertifikuotų  ekologinių ūkių sumažėjo apie 10 proc., o deklaravusių pagal ekologines priemones (prašančių išmokos) sumažėjo apie 8 proc. 

Kaip skiriasi kaimyninių šalių ekologiniai plotai lyginant su Lietuvos?

Galime tik stebėti kaip toli su ekologiniais plotais nužengė Latvija ir Estija, nepaisant to vis tiek numatyta tolimesnė ekologinių ūkių plėtra, remiama gyvulininkystė. Lenkijos planas turimus 0,5 mln. ha padidinti iki 1 mln. ha, tai yra padvigubinti ekologinius plotus. Ministro, kaip LR Vyriausybės atstovo, kalba buvo daugiau palankesnė ekologams nei anksčiau. Tačiau Ministerijos noras mažinti numatytas ambicijas prieštarauja vyriausybės programai. Gaunasi keista situacija: ministerija nori mažinti ekologines ambicijas (rodiklius ir finansavimą), o  Vyriausybė numačiusi padvigubinti ekologiškai dirbamos žemės plotus, remti ekologinius ūkius ir už abi pozicijas atsakingas žemės ūkio ministras...

Kokia yra Lietuvos ekologinių ūkių situacija šiuo metu?

Lietuva neturėdama ekologinio žemės ūkio veiklos plano, nekreipdama dėmesio į socialinių partnerių siūlymus elgiasi visiškai kitaip nei mūsų kaimyninės šalys. Tai reiškia, kad nenumato jokios plėtros ir tą pabrėždama dar mažina finansavimą, skirtą ekologinių ūkių rėmimui iki 2027 m.

Be jokių aiškių kriterijų, paskaičiavimų, analizių ir toliau 15 proc. numato mažinti ekologines išmokas virš 300 ha plotams. Jei ekologas turi daugiamečių pievų ar pievų iki 5 metų (išskyrus dobilus ir liucernas) už jas nėra numatyta parama nė vieno euro. Turintys sertifikuotų galvijų gali gauti paramą už pievas (1SG/3ha). Tuo tarpu kitos šalys net nedvejodamos pasisako už ekologinių pievų rėmimą, nes tai vertybė kraštovaizdžiui, aplinkosaugai, vandenims, paukščiams ir visai gamtos bioįvairovei.

Kiek realiai ekologiškai prekiaujantiems ūkininkams apsimoka parduoti savo produkciją?

Jei galėtų, tai turbūt ir nepardavinėtų, nes kainos palyginti su neekologine produkcija yra vienodos arba labai neženkliai skiriasi. Galėtų kaina būti didesnė, jeigu vidinėje rinkoje skatintume vartotojus pirkti ekologinę produkciją. Tačiau pirmiausia reikėtų supažindinti, kad tai yra ne tik sveikesnis maistas be pesticidų likučių, bet ir tausojama gamta, vandenys, dirvožemis bei mikrobiologinė erdvė. Tai ne tik maistinėmis savybėmis pranašesnis produktas, tačiau jį gaminant daug dėmesio skiriama aplinkosaugos išsaugojimui.

Kokia situacija su prekybos centruose esančia ekologine produkcija? Ar prekybcentriai „nemuša“ kainų?

Kai kurios parduotuvės ekologiniams produktams taiko didesnę, nei nustato ūkininkas ar perdirbėjas, kainą. Per viešuosius pirkimus mes tarsi skatiname, kad prioritetas būtų skiriamas ekologiškai produkcijai, vis dėlto konferencijos metu, kai pranešimą pristatė Aplinkos ministerija, to prioriteto neišgirdome.

Ko reikėtų imtis, kad vartotojui būtų patraukli ekologinė produkcija?

Pirmiausia, Lietuvos vartotoją reikia šviesti. Tam, deja, yra skiriama labai mažai lėšų. Turėtų būti suteikta galimybė, kad norintys galėtų atvažiuoti į patį ūkį ir pamatyti savo akimis, kaip dirbama ekologiniame ūkyje. Matau, kad Žemės ūkio ministerijoje tikrai yra žmonių, suprantančių situaciją, ir norėtųsi tikėti, kad ši konferencija įnešė dar daugiau aiškumo apie ekologinį ūkininkavimą ne tik Lietuvoje bet ir kaimyninėse šalyse.