Mėsos gamybos rinka yra sudėtingesnė nei praėjusiais metais - tam įtakos turi žaliavų pasiūla ir produktų paklausa. Po dvejų labai įtemptų metų 2024-ieji turėtų atnešti daugiau stabilumo, rašoma banko „Bank Pekao" ataskaitoje. Pagrindinis iššūkis gali būti vidaus žaliavų bazės stiprinimas, kuris lemia mėsos pramonės augimo galimybes, teigia  „Bank Pekao S.A.” analitikai.

Jie pabrėžia, kad situacija atskirų produktų atveju skiriasi. Raudonos mėsos segmente mažėja žaliavų bazė, tai stabdo produktų kainų kritimą ir riboja paklausą. Tuo tarpu paukštienos sektoriuje, priešingai, išlaikomas žaliavų lygio augimas, taip pat išlaikomas kainų pranašumas kitų mėsos rūšių atžvilgiu.

Pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais žemės ūkio produktų kainos smarkiai išaugo ir dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Tačiau 2022 m. antrąjį pusmetį padėtis ėmė stabilizuotis ir jau daugiau kaip 12 mėnesių pastebimas laipsniškas, pašarų gamyboje naudojamų žaliavų, kainų kritimas. Kai kurių iš jų (saulėgrąžų ir sojų aliejaus) kainos jau buvo nukritusios iki žemesnio lygio nei prieš prasidedant karui. Kainų kritimas teikia vilčių, kad padėtis gyvulininkystėje stabilizuosis, o sąnaudų spaudimas pašarų ir mėsos gamybos grandinėje nuolat mažės.

Įtampos rinkoje mažėjimas ir pelningumo didėjimas ypač svarbus galvijų ir kiaulių segmentams. Galvijų mėsos gamybos mažėjimas Europos Sąjungoje, įskaitant Lenkiją, tapo nemažu iššūkiu. Šis procesas tęsėsi nepaisant aukštų kainų. 2023 m. viduryje atlikti gyvulių tyrimai parodė, kad bandų dydis ir toliau mažėja, o tai blogina 2024 m. gyvulių pasiūlos prognozes. Perdirbimo įmonėms tai reiškia didesnę konkurenciją dėl žaliavos visose Europos Sąjungos šalyse, kurios yra svarbios gyvulių augintojos.

Paukštienos segmente padėtis nevienareikšmė. Skerdimui skirtų viščiukų gamybos perspektyvos ES išlieka geros. Priešinga situacija stebima skerstinų kalakutų segmente, kuriame mažėja gyvos produkcijos potencialas.

Gyvulininkystės tendencijas atspindi pramoninių pašarų paklausa ir mėsos gamybos pajėgumai. Tai veiksnys, lemiantis mėsos pasiūlą, kuri vėliau patenka į vidaus rinką arba eksportuojama. Kaip pavyzdį galima pateikti kiaulienos rinką, kurioje kiaulių populiacijos mažėjimo pasekmė - mažesnė mėsos gamyba. 

Galvijų ir paukštienos kainos vidaus rinkoje aukščiausią lygį pasiekė 2022 m. II ketv. Kiaulienos atveju jos pasiekė piką tik 2023 m. III ketvirtį. Kiaulienos ir jautienos rinkose kainų kritimą riboja maža gyvulių pasiūla. Tačiau, kita vertus, paklausa mažėja, nes šie produktai atrodo brangūs, palyginti su, pavyzdžiui, paukštiena, kurios kaina sumažėjo labiau.

2024 m. pramonės padėtį lems du klausimai. Pirma, jei pašarų kainų kritimas išliks stabilus, atsiras galimybių mažinti mėsos kainas. Antrasis veiksnys - nuo metų vidurio akivaizdžiai gerėjanti vidaus vartotojų finansinė padėtis. Ši tendencija gali išlikti ir kitais metais.