Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko dr. Arūno Svitojaus, pieno supirkimo klausimas šiandien yra ypač aktualus ir skaudus pieno gamintojams. 

„Pieno kainų mažėjimas, neįspėjus pieno gamintojų kelia didelę įtampą ūkininkų tarpe ir ūkininkams iškyla grėsmė tiesiog išnykti. Reikia ieškoti sprendimų būdų, kurie būtų ne trumpalaikiai, o ilgalaikiai, kad sektorius galėtų išgyventi“, – neabejojo A. Svitojus.

Apie tai ŽŪR pirmininkas kalbėjo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) organizuotoje diskusijoje.

LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė pristatė pieno supirkimo kainų situaciją ir atskleidė, kaip pieno supirkėjai manipuliuoja.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną.

„Sudarydamas pieno pirkimo – pardavimo sutartį pieno supirkėjas privalo nurodyti kainą, už kurią bus nupirktas pienas, bet juk prieš nupirkdamas pieną perdirbėjas nežino kokia bus pieno sudėtis, todėl ir gaunasi, kad skelbiama pieno kaina viešoje erdvėje neatspindi  realybės bei pažeidžia nesąžiningų veiksmų pieno įstatymą, kur kainos sąvoka yra išaiškinta. Supirkimo kainos pradėjo mažėti nuo 2022 m. rugsėjo, ir jei smulkieji ūkininkai vasarą už kilogramą pieno galėjo gauti iki 37 centų, šiandien gauna 20 -25 centus“, – teigė R. Vilimienė. 

Pasak jos, pieno gamintojams tenka itin maža galutinės produkto kainos dalis. „Nors parduotuvėse pieno ir pieno produktų kainos yra gerokai pakilusios“, – pasisakė R. Vilimienė.

Žemės ūkio rūmų Tarybos narė, LVPŪA valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė informavo, kad lyginant su 2022 m. rugpjūčio mėnesio bazine pieno supirkimo kaina, 2023 m. sausio mėnesį kaina nukrito net 25 proc.

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ atstovė taip pat pažymėjo, kad pieno supirkimo kainos yra 25-30 proc. kritusios.

Dar 2013 m. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas.

Anot ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio, Konkurencijos tarybai vertėtų pasidomėti, kodėl vienu metu kainas mažina visos pieno perdirbimo įmonės, ar tai nėra ilgus metus besitęsiantis perdirbėjų „žaidimas“, o gal jo nenorima matyti?

„Pieno įstatymas turėtų reguliuoti pieno supirkimo procesą, o įstatymo laikymąsi privalėtų  užtikrinti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (KVIRPA). Ar KVIRPAI nekliūva akivaizdžios įstatymo interpretavimo ydos – iškreiptos pieno pirkimo-pardavimo sutartys, žaliavinio pieno supirkimo sąlygos?“ – klausė S. Dimaitis.

ŽŪR įsitikinusi, kad mažuosius gamintojus reikėtų ne stumti iš rinkos, o jiems padėti ir valstybė ne tik turi, bet privalo padėti pieno gamintojams ir turi kištis į pieno rinką.

Ūkininkai kreipsis į Seimą, ragindami keisti vadinamąjį Pieno įstatymą.