Kinija naikina miškus, kad padidintų žemės ūkio paskirties žemės plotus
Maisto trūkumas iki šiol atrodė yra tik pietinių valstybių problema, tačiau dabartinės nenuspėjamos klimato tendencijos kelia grėsmę maisto gamybai visose šalyse, įskaitant ir ekonomiškai išsivysčiusias valstybes, ir Kiniją.
Kaip teigia „Agrofakt“, Europos Sąjungos strategija "Nuo lauko iki stalo", kuria siekiama kuo labiau sumažinti cheminių medžiagų ir dirbtinių mineralinių trąšų naudojimą, gali grįžti bumerangu.
JAV žemės ūkio departamento analitikai įvertino šią strategiją, atlikdami kelių pokyčių scenarijų skaičiavimus. Jie aiškiai parodė, kad įgyvendinus minėtą strategiją, pačioje ES pradėtų trukti maisto ir jį tektų importuoti. Bet dar blogiau, kad importuoti gali nebūti iš kur.
Praėjusiais metais Kinijoje buvo užfiksuota viena karščiausių vasarų per visą istoriją. Dėl karščio bangos kilo didžiulė sausra ir plataus masto energijos trūkumas, sukėlęs problemų Kinijos maisto ir perdirbimo grandinėse. Ekstremalių oro sąlygų šalis neišvengė ir šiemet. Praėjusio mėnesio pabaigoje Šanchajuje jau buvo užfiksuota net 36 laipsnių kaitra. Šiam metų laikui tokia temperatūra Kinijoje laikoma rekordine.
Kaip praneša CNN, pastarosiomis dienomis naujienose vyrauja pranešimai apie dėl didelio karščio Kinijoje mirštančius gyvulius.
Šio mėnesio pradžioje rytinėje Jiangsu provincijoje esančiame ūkyje nugaišo šimtai kiaulių. Priežastis - staiga nutrūkęs elektros energijos tiekimas, dėl kurio naktį nustojo veikti ventiliatoriai.
Ankstyva karščio banga taip pat yra tikėtina daugelio ryžių laukuose pietvakarių Kinijoje auginamų karpių žūties priežastis. Kaimo gyventojai pasakojo, kad dėl karščio pakilus vandens temperatūrai jų žuvys išgaišo. Triušių ūkiuose taip pat užfiksuotas didelis mirtingumas, dėl to išaugo triušienos kaina.
Be sausros, daugelyje Kinijos provincijų taip pat buvo užfiksuoti smarkiausi per dešimtmetį lietūs. Dėl jų, be kita ko, buvo užtvindyta didžiausia kviečių auginimo teritorija centrinėje Kinijoje. Likus kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo, Henano provincijos kviečių laukai, kuriuose užauginama ketvirtadalis Kinijos produkcijos, atsidūrė po vandeniu. Dėl to galėjo būti sunaikinta 20 proc. derliaus.
Didžiausia problema, su kuria susiduria kinai, kovodami už didesnę maisto importo priklausomybę, yra žemės ūkio paskirties žemės praradimas. Apytikriais skaičiavimais, šalis turi išmaitinti penktadalį pasaulio gyventojų, naudodama nuo 7 iki 10 proc. pasaulio dirbamos žemės. Jei Kinija nori susigrąžinti savo apsirūpinimo maistu kontrolę, jai reikės surasti 71 mln. hektarų dirbamos žemės. Tai daugiau nei Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos plotas kartu sudėjus. Tik tada ji galės užauginti visus žemės ūkio produktus, kuriuos šiuo metu importuoja.
Leidinys "The Standard" praneša, kad Kinija jau ėmėsi prieštaringai vertinamų žingsnių – ji pradėjo naikinti miškus, parkus, siekiant juos paversti žemės ūkio paskirties žeme.
Vien balandį buldozeriais sunaikinta 40 000 hektarų ploto ekologinė zona aplink Čengdu metropolį. Ir tai nebus pavienis atvejis. Kinijos verslo laikraščio "Caixin" duomenimis, bus sunaikintos dar kelios ekologinės zonos.
