Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones. Viena  efektyviausių – durpinių šlapynių atkūrimas. Atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto užimančius durpžemius,  ŠESD  emisijos žemės ūkio sektoriuje sumažėtų beveik 25 proc. Apie pelkių atkūrimą, tvarų jų naudojimą ir tam skiriamą finansavimą diskutuota ministerijos bei VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo organizuotame seminare.

Siekdama sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, Lietuva įgyvendina Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“.

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė informavo, kad netrukus pagal šią priemonę vyks kvietimas teikti paraiškas.

„Pažeistų organinių dirvožemių arba kitaip – durpžemių – atkūrimas, verčiant pievomis ar pakeliant vandens lygį yra vienas efektyviausių būdų greitai ir reikšmingai sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkio sektoriuje. Ilgainiui šie plotai taip pat pradės kaupti anglį, taip dar labiau prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo. Durpžemių klausimas tampa vis aktualesnis. Nors GAAB 2 ir buvo atidėtas metams, bet Žemės ūkio duomenų centras intensyviai dirba atnaujindamas žemėlapius, taip pat, nors parengiamieji darbai užtruko, jau birželį planuojame pradėti kvietimą teikti paraiškas pagal RRF veiklą“, - sakė patarėja K. Simonaitytė.

Antrasis kvietimas teikti paraiškas planuojamas rugsėjo-spalio mėnesiais.

Iki 2026 m. II ketvirčio pabaigos numatyta atkurti 6 tūkst. ha pelkių. Tam skirta 19,36 mln. Eur (RRF lėšų – 16 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšų – 3,36 mln. Eur). 1 ha atkurto pelkių ploto fiksuotas vieneto įkainis siekia 3044,03 Eur su PVM.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė seminaro dalyviams priminė, kokia veikla remiama, kokios yra tinkamumo finansuoti sąlygos ir įsipareigojimai pagal  priemonę „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių)  hidrologinį režimą“.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo atstovas Nerijus Zableckis pasakojo apie praktinius pelkės atkūrimo aspektus, hidrologinio režimo atkūrimo planavimą.

Šio fondo atstovas dr. Leonas Jarašius pristatė informaciją apie pelkių ūkinį naudojimą po hidrologinio režimo atkūrimo, pelkininkystės kryptis ir užaugintos biomasės panaudojimo pavyzdžius.

Seminaro metu taip pat anonsuota jo antroji dalis – apsilankymas Žuvinte, skirtas susipažinti su jau atliktais atkūrimo darbais. Mokomoji išvyka planuojama gegužės 31 d.

Lietuvos šlapynių GIS duomenų bazės duomenimis, Lietuvoje durpžemiai užima apie 654 tūkst. ha, iš jų apie 67 proc. yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai sudaro 38 proc. visų durpžemių (apie 251 tūkst. ha), beveik visi šie plotai yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai nėra derlingi – daugiau nei pusės jų našumo balas nesiekia 35 balų. Didžiausi durpžemių plotai yra Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje.