Konsultavimui skirti pinigai išgaravo per pusdienį

Rugsėjo 1-ąją prasidėjęs paraiškų teikimas paramai konsultavimo paslaugoms įsigyti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione tetruko kiek daugiau nei pusdienį. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paraiškų priėmimą sustabdė tą pačią dieną 12 val. 34 min., nes prašoma paramos suma jau 50 proc. viršijo šiam kvietimui numatytą finansavimą.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui šiame paraiškų teikimo etape buvo skirta 914,2 tūkst. eurų.

Tačiau jau pirmosios paraiškų teikimo dienos vidurdienį pateiktose paraiškose prašoma paramos suma pasiekė 1,379 mln. eurų. Tai reiškia, kad pareiškėjų poreikis kvietimui skirtą biudžetą viršijo daugiau kaip 464 tūkst. eurų, arba maždaug 51 proc.

Taisyklėse numatyta, kad atskiro regiono paraiškų priėmimas gali būti sustabdytas anksčiau nustatyto termino, kai visose gautose paraiškose prašoma paramos suma 50 proc. viršija tam regionui skirtą finansavimą. Pasiekus šią ribą NMA paskelbia tikslų paraiškų priėmimo sustabdymo laiką. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione ši riba buvo pasiekta rugsėjo 1-ąją – paraiškos nustotos priimti 12 val. 34 min. 00 sek.

Taigi mėnesiui planuotas kvietimas viename didžiausių šalies regionų faktiškai baigėsi dar neįpusėjus pirmajai jo dienai.

Iki nustatyto termino pateiktos paraiškos bus vertinamos Strateginio plano administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tai, kad paraiška buvo pateikta laiku, savaime dar nereiškia, jog jai bus skirtas finansavimas – bendra prašoma suma gerokai viršija turimą biudžetą. Po rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. pateiktos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono paraiškos nebepriimamos ir nebus vertinamos.

Sostinės regione paraiškų priėmimas tęsiamas. NMA skelbia, kad šio regiono pareiškėjai paraiškas gali teikti iki rugsėjo 30 d., darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., tačiau ir čia galioja tokia pati finansavimo ribos taisyklė – priėmimas gali būti nutrauktas anksčiau, kai prašomos paramos suma 50 proc. viršys regionui skirtas lėšas.

Ūkininkams ir miško valdytojams aktualios konsultacijos finansuojamos 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, todėl galimybė pasinaudoti šia parama sulaukia itin didelio susidomėjimo.

Kas tikrina realią mokymų ir konsultacijų naudą?

Milžiniškas susidomėjimas ES lėšomis finansuojamomis konsultavimo paslaugomis savaime rodo, kad tokios paramos poreikis yra didelis. Tačiau po pastarųjų skandalų ne mažiau svarbus tampa kitas klausimas – kaip valstybė įsitikina, kad už viešuosius pinigus perkamos žinios ūkininką iš tiesų pasiekia?

Šis klausimas ypač aktualus po 2026 metais paviešintos istorijos dėl ūkininkų mokymų, siejamų su buvusiu žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna.

Europos prokuratūra ir FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą gavusios duomenų, kad VšĮ „Mokslinės paslaugos“ ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija galėjo neskaidriai naudoti ES paramos lėšas organizuodamos ūkininkų mokymus.

Teisėsaugos duomenimis, du juridiniai asmenys, galimai klaidindami paramą administruojančią agentūrą, galėjo gauti beveik 400 tūkst. eurų ir pasikėsinti gauti dar daugiau kaip 188 tūkst. eurų. Tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo ir kreditinio sukčiavimo tebevyksta, todėl kaltė nėra nustatyta.

VDU atliktas vidinis patikrinimas nustatė mokymų projektų vykdymo trūkumų. Atsitiktine tvarka apklausus dalį mokymų dalyvių sąrašuose nurodytų žmonių, kai kurie patvirtino dalyvavę ne visuose užsiėmimuose, o kiti nurodė mokymuose apskritai nedalyvavę. Universitetas po patikrinimo paskelbė stiprinantis projektų administravimo ir kontrolės procedūras.

Problemos mastą pripažino ir pati Žemės ūkio ministerija. Po informacijos apie galimai fiktyviai vykdomus mokymus ministerija atšaukė 2026 m. rugpjūčio 3 d.–rugsėjo 30 d. planuotą naują kvietimą pagal intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Ministerija nurodė, kad turi būti įvertintas ne tik priemonės efektyvumas, bet ir jos kontrolės veiksmingumas.

Todėl dabartinė situacija, kai konsultavimo paslaugoms skirti pinigai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione buvo rezervuoti faktiškai per pusdienį, neišvengiamai kelia platesnį klausimą. Ar po ankstesnių skandalų pasikeitė tik paraiškų priėmimo tvarka, ar sustiprėjo ir realiai suteiktų paslaugų kontrolė?

Kiek iš šimtų tūkstančių eurų, skirtų konsultavimui, galiausiai virs realia pagalba ūkininkams, o kiek – tik nepriekaištingai sutvarkytais dokumentais?