Daržininkai skaičiuoja šimtus tūkstančių eurų nuostolių: „Vandens nėra kur dėti“ (VIDEO)

Po audros ir kelias dienas nesibaigiančių liūčių dalis Lietuvos daržovių augintojų atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. Kai kuriuose šalies regionuose per kelias dienas iškrito daugiau nei dviejų mėnesių kritulių norma, užmirkę laukai tapo nepravažiuojami, o dalis ūkių jau dabar skaičiuoja šimtus tūkstančių eurų tiesioginių nuostolių. 

Trečiadienį Vyriausybė dėl audros padarinių paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ūkininkai tikisi, kad tai bent iš dalies palengvins jų padėtį, tačiau kol kas pripažįsta – didžiausia problema išlieka nežinia, kiek derliaus pavyks išsaugoti.

Vien tiesioginiai nuostoliai – ketvirtis milijono eurų

Kelmės rajono daržovių augintojas Algimantas Vaupšas sako, kad tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik tada, kai į laukus bus galima įvažiuoti.

„Šią akimirką šimtu procentų įvertinti negalime, nes dabar labai prilyta, daug vandens, į laukus įvažiuoti neįmanoma. Kai bus galima įvažiuoti, tada ir pradėsime vertinti situaciją“, – sako ūkininkas. Jis jau pateikė Žemės ūkio ministerijai informaciją apie tiesioginius nuostolius.

„Vien tiesioginės išlaidos – pasėta, pasodinta, trąšos, daigai, sėkla – sudaro apie 250 tūkst. Eur. Bet tai dar ne viskas. Neaišku, kas išgyvens, o kitą savaitę vėl žada lietų“, – pasakoja A. Vaupšas ir priduria: „Vien hektaro kopūstų derlius gali siekti apie 60 tonų. Padauginkime iš vidutinės rinkos kainos – apie 30 centų už kilogramą. Tuomet tampa aišku, kokio masto gali būti negautos pajamos turint 25 ha. Bet apie galutinius nuostolius šiandien dar anksti kalbėti“.

Nuo liūčių daržovių Lietuvoje niekas nedraudžia

Ūkininkas sako, kad šiuo atveju draudimas nepadės.

„Kopūstų, burokėlių, morkų nuo tokių rizikų niekas nedraudžia. Yra draudimas nuo krušos, bet čia ne kruša – čia ilgalaikis lietus. Kas draudžiama, pas mane viskas šimtu procentų apdrausta, tačiau šių kultūrų nuo užmirkimo draudimo Lietuvoje tiesiog nėra“, – teigia pašnekovas.

Paklaustas, ko šiandien tikisi iš valstybės, A. Vaupšas neslepia nusivylimo: „Tie lietūs kartojasi jau dvejus–trejus metus, tačiau jokios paramos iki šiol nebuvo. Vienintelis atsakymas, kurį girdėdavau – nurašykite kaip nuostolius.“

A. Vaupšos išsakytą problemą patvirtina ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

„Didžiulė bėda, kad daržovių nuo liūčių ar įmirkimo niekas nedraudžia. Tai yra blogai ir ūkininkai negali apsisaugoti“, – pabrėžia pašnekovas.

Nuostoliai – ne vien A. Vaupšos ūkyje

P. Andriejavas sako, kad A. Vaupšos ūkis – tik vienas iš daugelio: „Sulaukiame pranešimų iš svogūnų, morkų augintojų. Kai kuriuose ūkiuose svogūnus paveikė ne tik liūtys, bet ir kruša. Nuostolių tikrai daug, dabar juos bandome suskaičiuoti.“

Pasak jo, sunkiausia situacija susidarė Šiaulių regione: „Būtent ten per savaitę iškrito beveik dviejų su puse mėnesio kritulių norma. Tai tikrai katastrofiška situacija.“

LDAA valdybos pirmininkas teigia, kad  kol kas dar anksti prognozuoti, kokį poveikį tai turės šių metų daržovių derliui.

„Daržovės dar laukuose, todėl nenorime spekuliuoti. Tačiau jau dabar aišku, kad dėl užmirkimo didės ligų rizika, o tiesioginiai nuostoliai jau dabar yra labai dideli“, – vardija P. Andriejavas. Jis atkreipia dėmesį, kad nuostoliai apsiriboja vien galimu derliaus praradimu: „Turime nugriautų šiltnamių, pažeistų sandėliavimo pastatų, stoginių. Žala įvairi, todėl dabar viską skaičiuojame ir teiksime ministerijai.“

Ekstremali situacija gali sumažinti administracinę naštą

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl audros padarinių. Pasak P. Andriejavo, tai svarbu ne tik dėl galimos pagalbos ateityje: „Ūkininkams prarastas derlius yra viena problema. Kita – įsipareigojimai bankams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir kitoms institucijoms. Tikimės, kad paskelbta ekstremali situacija bent jau apsaugos ūkininkus nuo sankcijų už įsipareigojimų neįvykdymą.“

Tačiau net ir paskelbus ekstremaliąją situaciją, neapibrėžtumas niekur nedingo.

„Nežinia, kas bus toliau. Jau dveji metai tokie keisti iš eilės ir nežinome, kas mūsų laukia ateityje“, – sako A. Vaupšas.

Ūkininkas pasakoja, kad ne taip seniai kopūstų laukuose įsirengė laistymo sistemą, o jau treti metai laistymo nereikia: „Viskas skęsta. Vandens nėra kur dėt. Mano situacijoje 138 mm per tris dienas, išsiliejo dvi upės – Vente ir Žeberė. Vanduo išėjo iš krantų ir pasileido į laukus. Šito proceso nesustabdysi, dar galvojome kažkur pompas statyti ir nuleisti vandenį, bet nėra kur, nes upės lygios su laukais. Situacija nevaldoma.“

Ar galima sakyti, kad šios savaitės įvykiai yra išskirtinis atvejis, ar jau tampa nauja realybe Lietuvos daržininkystei?

„Iššūkių yra visada – tai kritinė sausra, tai dabar kritinės liūtys, ar tai tampa norma? Negalėtume taip pasakyti. Bet kad kiekvieni metais atneša vis naujų iššūkių – tai tikrai taip“, – sako P. Andriejavas.