Fuzariozė yra, tačiau ūkininkai pasigenda objektyvumo: „Viename elevatoriuje randa, kitame – ne“

Šiemet viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie kviečių varpų fuzariozę. Birželį atlikti pasėlių stebėjimai rodė, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose oro sąlygos ligai plisti buvo palankios.

Tačiau kalbinti žemdirbiai atkreipia dėmesį į kitą problemą. Nė vienas jų neneigia, kad šiemet fuzariozė kai kuriuose regionuose iš tiesų pasireiškė dažniau. Vis dėlto nemaža dalis abejoja, ar grūdų kokybė visur vertinama vienodai, ir ar dabartinė vertinimo sistema nepalieka pernelyg daug vietos žmogiškajam faktoriui.

LGAA: fuzariozė yra, tačiau mėginių vertinimas nėra absoliutus

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas pabrėžia, kad pats ligos egzistavimas abejonių nekelia.

„Kad fuzariozė yra, tai taip, yra. Šiemet ji dažniau nustatoma Kupiškio, Anykščių, Rokiškio, Panevėžio, Šakių rajonuose“, – įvardijo jis. Vis dėlto, anot jo, daugiausia klausimų kyla dėl mėginių vertinimo.

„Mėginių tyrimas vyksta laboratorijoje, tačiau galiausiai tai yra subjektyvus laboratorijos darbuotojų vertinimas. Dėl to ūkininkams ir rekomenduojame pasiimti arbitražo mėginį bei tirti nepriklausomoje laboratorijoje, jeigu kyla nesutarimų“, – teigia A. Vanagas.  Pasak jo, praktikoje pasitaiko atvejų, kai nepriklausomoje laboratorijoje nustatomas mažesnis fuzariozės kiekis.

„Matot, paimsi dvi saujas iš tos pačios transporto priemonės – vienoje atrasi, kitoje ne“, – aiškina pašnekovas. Todėl, jo nuomone, svarbu ne tik kalbėti apie ligą, bet ir apie objektyvų jos vertinimą.

„Patys ūkininkai taip pat turi atsakingiau pasižiūrėti. Fuzarioze pažeisti grūdai yra lengvesni, tad juos reikėtų pašalinti, esant galimybei papildomai pravalyti. Jeigu nėra galimybės pravalyti, vežama tiesiai iš laukų, kombainų sureguliavimas turi būti toks, kad būtų paduotas didesnis oro srautas, kad lengvesni grūdai būtų pašalinami derliaus nuėmimo metu. Aišku, kažkoks nuostolis atsiranda, bet jis tikrai nėra didesnis nei tas, kai grūdai priskiriami pašarinei klasei arba visai nenuperkami. Bendruomenę reikia šviesti ir supirkėjai taip pat turėtų tą daryti, o ne tik skaičiuoti grūdus. Be to, turėtų atidžiai vertinti mėginius“, – apibendrina LGAA vadovas.

Jolanta Grey: problema yra, tačiau papildomi atskaitymai kelia klausimų

Ūkininkė Jolanta Greinienė (Grey) taip pat sutinka su teiginiu, kad fuzariozė šiemet nustatoma dažniau, tačiau nesiryžta spręsti apie jos mastą.

„Kalbėjau tiek su supirkėjais, tiek su mokslininkais – fuzariozės problema yra. Negaliu jais netikėti“, – sako ji ir priduria: „Sunku atsekamumą nustatyti ir supirkėjams, nes, pavyzdžiui vienas sunkvežimis gali atvažiuoti, kur fuzariozė pagal LST viršija 1 proc., t. y. 1,5 proc., bet mikotoksinų joje nenustatoma, o kitas atvažiuoja ir fuzariozė neviršija nustatyto rodiklio, bet aptinkamas didesnis kiekis mikotoksinų. Kodėl taip yra? Mokslininkai bando išsiaiškinti.“

Visgi, jos nuomone, diskusijų verta kita praktika.

„Jau užtenka ir to, kad dėl viršytos normos I, II ar net ekstra klasės grūdai nurašomi kaip pašariniai – tai pakankama nuoskaita. O kad dar ima pinigus už viršytą fuzariozę, tai jau ekstra – ko galėtų ir nebūti“, – sako ūkininkė, kuri taip pat pasigenda aiškesnės komunikacijos.

„Kasmet ūkininkams kyla tie patys klausimai, tačiau atsakymų į juos nėra. Gal reikėtų vieną kartą tiesiog aiškiai, paprastai paaiškinti, kas vyksta, ir atsakyti į ūkininkams rūpimus klausimus“, – svarsto J. Greinienė.

„Daugiausia klausimų kelia vertinimo skaidrumas“

Vilkaviškio krašto ūkininkas Vaidas Matukaitis sako, kad jo regione šiemet fuzariozė nebuvo masinis reiškinys. Tačiau, anot jo, tarp ūkininkų netrūksta abejonių, ar grūdų kokybė visur vertinama vienodai.

„Supirkėjai yra viena interesų grupė – tai verslas. Ir mes eilę metų patiriam įvairiausius iššūkius – kasmet. Šiemet fuzariozė, kitais metais baltymo trūksta, dar kitais – glitimo ir t. t. Kad šia situacija naudojamasi ir piktnaudžiaujama, nes kontrolės praktiškai nėra – taip. Žmogiškasis faktorius vis dėlto turi didžiausią įtaką“, – sako jis. Pasak V. Matukaičio, daugiausia diskusijų kyla tais atvejais, kai fuzariozės rodiklis tik nežymiai viršija leistiną ribą.

„Ne iš vieno girdėjau – nustatoma 1,1 ar 1,2 proc., ir iš karto geri kitų rodiklių grūdai nurašomi į pašarinius. Ūkininkui tai reiškia 20–25 Eur mažesnę kainą už toną“, – teigia pašnekovas.

Jo nuomone, daugiau aiškumo turėtų būti ir dėl informacijos apie veislių jautrumą ligai.

„Platina ir superka tie patys, o ūkininkai pastatomi prieš faktą. Papildoma informacija apie veislių jautrumą mūsų nepasiekia, todėl atsakomybę turėtų prisiimti ir platintojai“, – sako V. Matukaitis.

Ne visi ūkininkai problemą vertina vienodai

Ne visi kalbinti ūkininkai mano, kad situacija kelia didelį nerimą. Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Martinaitis sako, kad jo ūkyje problemų kol kas neužfiksuota.

„Kol kas savo ūkyje su šia problema nesusidūriau. O kilus ginčams juos galima spręsti arbitražuose“, – pažymi jis.

Panašiai kalba ir ūkininkas Andrius Dirmeikis.

„Pats su tuo nesusidūriau. Grūduose fuzariozės rado tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Bet iš aplinkinių ūkių girdėjau, kad problema yra, ypač ten, kur daugiau lietaus. Apsuka priekabas iš elevatoriaus arba į IV klasę ar pašarinius nugrūda ir viskas, kokybės nelieka“, – sako jis.

„Jeigu grūdai netinkami – kodėl jie vis tiek superkami?“

Bene daugiausia klausimų fuzariozės tyrimų vertinimas kelia ūkininkui iš Anykščių Dainiui Arlauskui. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos standarte nustatyta 1 proc. fuzariozės riba, tačiau neapibrėžta, kas vyksta ją viršijus.

„Jeigu šitie grūdai netinkami tolimesniam apdorojimui, tada jie netinkami. Tada skelbkime visai Lietuvai, kad jų nebeperkame. Bet dabar žaidžiama per kainodarą – už pigesnę kainą nupirksim, o už normalią nepirksim“, – sako pašnekovas. Jis abejoja ir vertinimo vienodumu.

„Ne iš vieno ūkininko girdėjau, kad pakrauti sunkvežimiai važinėja iš elevatoriaus į elevatorių – viename randa 3–5 proc., kitame tik iki 2 proc. Yra palikta labai daug laisvės žmogiškajam faktoriui“, – pažymi D. Arlauskas ir priduria: „Mano paties ūkio atveju, grūdai yra pagal visus parametrus I klasės. Vienoj mašinoj randa iki 1,5-2 proc. fuzariozės, kitoj – neranda. Skirtumas tarp šių mašinų – ne mažiau 750-800 Eur praradimas.“

Anot jo, šiandien didžiausias klausimas nėra tai, ar fuzariozė egzistuoja. Daug svarbiau, ar visi ūkininkai gali būti tikri, kad jų grūdai, nepriklausomai nuo to, į kurį elevatorių jie atvežami, bus vertinami pagal vienodus kriterijus.