Pieno rinka: ką šiandien svarbiausia suprasti ūkiui?
Pieno rinkoje šiuo metu matome gana įdomų etapą. Dar per anksti sakyti, kad prasidėjo naujas kainų kilimo ciklas, bet lygiai taip pat jau sunku kalbėti apie besitęsiantį aiškų kritimą. Keli svarbūs rinkos indikatoriai rodo, kad situacija po truputį stabilizuojasi.
Pieno produktų kainos pradėjo rodyti daugiau gyvybės
Pastarieji Global Dairy Trade aukcionai parodė, kad pieno miltelių kainos pradėjo kilti. Tai svarbu, nes pieno milteliai yra viena iš pagrindinių tarptautinės pieno prekybos prekių ir dažnai gana anksti parodo paklausos pokyčius. Tuo pačiu metu sviesto ir pieno riebalų rinkoje dar nematyti tokio pat stipraus atsigavimo. Vadinasi, šiandien nekalbame apie visos pieno rinkos kilimą. Greičiau matome, kad vienos produktų grupės jau pradeda stiprėti, o kitos dar atsilieka.
Europa rodo panašią kryptį
Europos Komisijos duomenys pastarosiomis savaitėmis taip pat rodo stipresnes lieso ir nenugriebto pieno miltelių kainas. Tai svarbus signalas, nes GDT atspindi pasaulinę prekybą, o Europos duomenys – mums artimesnę rinką. Kai abi rinkos vienu metu juda panašia kryptimi, galima kalbėti ne vien apie atsitiktinį vieno aukciono svyravimą. Tačiau sviesto kainos ir Europoje lieka silpnesnės. Todėl šiandien rinka dar labai nevienoda.
Ūkiams mokama pieno kaina kol kas šio pagerėjimo dar neatspindi
Žaliavinio pieno supirkimo kainos Europoje išlieka gana stabilios ir kol kas nerodo aiškaus kilimo.Tai normalu. Pokyčiai paprastai pirmiausia pasirodo pieno produktų rinkoje, o tik vėliau, jeigu jie išsilaiko, pradeda veikti supirkimo kainas.Todėl vienas svarbiausių klausimų artimiausioms savaitėms bus labai paprastas: ar pagerėjusi pieno miltelių rinka išsilaikys pakankamai ilgai, kad pradėtų keisti ir žaliavinio pieno kainų foną?
Futures rinka didelio kritimo šiuo metu nebesitiki
JAV pieno ateities sandoriai šiuo metu rodo gana ramų vaizdą. Rinka tikisi, kad pieno kainos artimiausiais mėnesiais gali šiek tiek sustiprėti, tačiau didelio kainų šuolio kol kas nekainuoja. Ūkininkui čia svarbus ne pats amerikietiškos pieno kainos skaičius. Svarbesnė žinutė yra tokia: finansų rinkos šiuo metu nemato naujo gilaus pieno kainų kritimo, bet dar nemato ir stipraus augimo. Tai gana gerai atitinka tai, ką matome ir fizinėje pieno produktų rinkoje.
Pieno pasiūlos pasaulyje vis dar pakanka
Didžiausias veiksnys, kuris šiandien stabdo spartesnį kainų kilimą, yra pieno pasiūla. JAV melžiamų karvių skaičius padidėjęs, o pieninių pakaitinių telyčių taip pat yra daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad JAV pieno gamyba artimiausiu metu dar turi galimybių augti. Todėl net ir pagerėjus pieno produktų paklausai rinkoje kol kas nėra fizinio pieno trūkumo, kuris galėtų greitai pakelti kainas.
Tačiau ilgesniam laikotarpiui telyčių skaičius tampa labai svarbus
Čia situacija jau įdomesnė. JAV telyčių bazė šiek tiek atsigauna, tačiau Europoje matome priešingą procesą – galvijų banda ilgą laiką mažėja. Tai reiškia, kad Europa neturi labai didelio rezervinio telyčių kiekio, kuris leistų staiga smarkiai padidinti pieno gamybą. Todėl telyčių skaičius yra svarbus ne šiandienos, o 2027–2028 metų pieno pasiūlos indikatorius.Jeigu pasaulinė pieno produktų paklausa sustiprėtų, pasiūlos padidinti labai greitai nepavyktų. Telyčią reikia užauginti, apsėklinti, sulaukti veršiavimosi ir tik tada ji tampa melžiama karve. Būtent dėl to ribota pieninių telyčių bazė ilgesniu laikotarpiu gali tapti vienu iš veiksnių, palaikančių pieno kainas.
Saudo Arabijos istorija nėra apie pieno trūkumą
Pastaruoju metu daug kalbama apie Saudo Arabijos interesą Baltijos pieno sektoriui. Svarbu suprasti: Saudo Arabija pati yra labai stipri pieno gamintoja ir pieno jai netrūksta. Oficialiais Saudo Arabijos duomenimis, šalis pagamina daugiau pieno produktų nei reikia jos vidaus vartojimui. Todėl jų interesas Europoje turi kitą logiką. Saudo Arabijos įmonės siekia turėti daugiau nuosavų maisto gamybos ir tiekimo kanalų skirtinguose pasaulio regionuose.
E-Piim sandoris gali būti svarbus ir visam Baltijos regionui
Saudo Arabijos „BinDawood Holding“ laimėjo aukcioną dėl Estijos „E-Piim“ pieno perdirbimo turto. Tai didelė pieno perdirbimo gamykla, galinti suvartoti labai reikšmingą kiekį žalio pieno. Šiandien dar negalima teigti, kad naujieji savininkai pradės aktyviai pirkti pieną Lietuvoje. Tačiau jeigu gamyklos pajėgumai būtų labiau išnaudojami, pieno reikėtų daugiau nei gali pasiūlyti vien Estijos ūkiai. Baltijos šalys pieno rinkoje jau ir dabar yra glaudžiai susijusios. Pienas juda tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, todėl papildomas stiprus pirkėjas vienoje iš šių šalių gali turėti poveikį ir kitoms.
Ūkininkui tai potencialiai reiškia paprastą dalyką: didesnė konkurencija tarp perdirbėjų dėl žalio pieno paprastai yra palankesnė pieno gamintojui. Kol kas tai dar galimybė, o ne faktinis kainų pokytis.
Kur šiandien esame?
Jeigu viską sudėtume į vieną vaizdą, situacija būtų tokia. Pieno produktų kainose jau matyti pirmi atsigavimo ženklai, ypač pieno miltelių rinkoje. Žaliavinio pieno kainose aiškaus kilimo dar nėra. Futures rinka tikisi stabilizacijos ir nedidelio kainų pagerėjimo, bet ne stipraus ralio. Pasaulinė pieno pasiūla šiandien dar didelė, ypač JAV, todėl pieno trūkumo rinkoje nėra. Telyčių ir karvių struktūra, ypač Europoje, rodo, kad ilgesniu laikotarpiu pieno gamybą sparčiai padidinti gali būti sunkiau. Saudo Arabijos investicijos Baltijos regione gali tapti dar vienu nauju veiksniu, didinančiu konkurenciją dėl žalio pieno.
Todėl dabartinę situaciją tiksliausiai apibūdinčiau taip: pieno rinka nebeatrodo aiškiai krentanti, ji pereina į pusiausvyros paieškos etapą. Artimiausios savaitės parodys, ar pieno miltelių kainų stiprėjimas išsilaikys, ar prie jo prisidės sviestas ir kiti pieno produktai. Būtent tai būtų vienas svarbiausių ženklų, kad rinkoje prasideda platesnis kainų atsigavimas.
Mindaugas Eidukaitis | Pieno rinkos apžvalgos.