ŽŪM pripažįsta: kompensacijos galimos tik po ekstremalios situacijos paskelbimo

Po Lietuvoje praūžusios audros žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika socialiniuose tinkluose paragino ūkininkus dalintis informacija apie patirtus nuostolius – sutrikusį melžimą, pieno šaldymą, grūdų džiovinimą ar kitus veiklos trikdžius. Ministro teigimu, surinkti duomenys padės įvertinti situaciją ir spręsti, kokių veiksmų reikia.

Tačiau paaiškėjo, kad vien ūkininkų pateiktų duomenų nepakanka, jog būtų galima kompensuoti patirtą žalą, todėl trečiadienį Vyriausybė valstybės lygiu paskelbė ekstremalią situaciją.

Valstybės kompensacijos – tik paskelbus ekstremaliąją situaciją

Paklausta, ar galioja teisinis mechanizmas, leidžiantis kompensuoti dėl audros ir elektros tiekimo sutrikimų patirtus nuostolius, ministerija nurodo, kad valstybės parama galima tik esant paskelbtai krizei arba ekstremaliajai situacijai.

„Valstybės parama už patirtą žalą teikiama tik esant paskelbtai krizei ar ekstremaliajai situacijai“, – užtvirtina ŽŪM. Ministerija taip pat primena, kad paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dalis nuostolių gali būti kompensuojama iš savivaldybės mero rezervo.

Tuo metu dėl elektros tiekimo sutrikimų atsakomybę ministerija sieja su Energetikos ministerija. Pasak ŽŪM, remiantis viešai paskelbta informacija, vartotojams, kuriems elektros tiekimas po audros atkuriamas vėliau nei per 72 valandas, priklausys ESO numatytos kompensacijos. ESO skelbė, kad kompensuos vienam privačiam vartotojui iki 250 eurų.

Vien ūkininkų pranešimų nepakanka

Nors ministras ragina ūkininkus aktyviai pranešti apie patirtus nuostolius, pati ministerija pripažįsta, kad vien surinktos informacijos nepakanka valstybės pagalbai.

„Valstybės paramos už žalą teikimo tvarkos aprašas taikomas tik paskelbus savivaldybės arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – nurodo ministerija. Tai reiškia, kad vien ūkininkų pateikta informacija savaime nėra teisinis pagrindas kompensacijoms.

Trečiadienį situaciją pakeitė pat Vyriausybė. ŽŪM iniciatyva ekstremali situacija valstybės lygiu buvo paskelbta.

Kol kas ministerija nekalba ir apie naujas finansines pagalbos priemones, tik daugiausia mini jau priimtus sprendimus dėl terminų nukėlimo.

Šiemet pratęsti tarpinių pasėlių sėjos terminai, nukeltas pievų sutvarkymo terminas, taip pat numatyta galimybė netaikyti sankcijų ūkininkams, kurie dėl išimtinių aplinkybių negalės įvykdyti įsipareigojimų. Apie naujas kompensacijas ar specialią finansinę pagalbą ŽŪM kol kas nekalba.

Kiek ūkių jau kreipėsi – dar nežinoma

Nors po ministro kvietimo socialiniuose tinkluose gausu ūkininkų komentarų apie neveikiančius melžimo robotus, pieno šaldymo problemas, generatorių išlaidas ar nesuperkamą pieną, ministerija kol kas negali pasakyti, kiek oficialių pranešimų jau gavo.

„Kol duomenys vis dar renkami, negalime tiksliai įvertinti problemų masto bei pobūdžio“, – atsakė ŽŪM. Tuomet kyla klausimas – kokia praktinė nauda ūkininkams teikti informaciją ministerijai, jeigu galiojantys teisės aktai tokių nuostolių kompensuoti apskritai neleidžia?

„Surinkti ir pagrįsti duomenys galėtų būti naudojami vertinant, ar ateityje tikslinga inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatyti naujas paramos ar kompensavimo priemones arba ieškoti kitų sprendimų“, – patikina ŽŪM, kad net ir tokiu atveju surinkti duomenys būtų naudingi.