Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus.

Dalyvaudamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje, K. Navickas paragino Europos Komisiją (EK) toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Atliepdami Europos Vadovų Tarybos valią, turime tęsti darbą. Laukiame EK siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. Palankiai vertiname 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą, kad kartu užkirstume kelią jų apėjimo galimybėms“, – pranešime sakė K. Navickas.

ŽŪM teigimu, rusiška ir baltarusiška produkcija sudaro nesąžiningą konkurenciją ES ūkininkams, prisideda prie Kremliaus karo Ukrainoje finansavimo.

Pasak ministerijos, pernai ES narės iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų, o apie pusę šios sumos sudarė grūdai.

ES nuo liepos 1 dienos įsigaliojo ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. 

Europos Komisijos kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai. 

Pasak ŽŪM, priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai padidėjo iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.

Be to, K. Navicko teigimu, Lietuva ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimą į ES įvežamiems ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.

Pasak ŽŪM, Bendrijos žemės ūkio ministrai pirmadienį taip pat aptarė kaip pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, kalbėjo apie kartų kaitą ūkiuose bei demografines problemas.

„Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes“, – teigė K. Navickas.

Ministerija taip pat pranešė, jog Lietuva kartu su kitomis valstybėmis išsakė poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.